Alma MOSTEIKAITĖ
Alytaus miesto savivaldybei pavaldžiuose Vaikų globos namuose šiandien įkurdinti daugiausia Alytaus miesto ir rajono be tėvų globos likę vaikai nuo ketverių iki aštuoniolikos metų. Šie Vaikų globos namai yra vieni iš labiausiai perpildytų šalyje – juose 107 globotiniai. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą Socialinės globos normų aprašą iki 2016-ųjų vaikų čia turi sumažėti iki 60, o iki 2020-ųjų – iki 30. Todėl šiuo metu Alytaus vaikų globos namams didžiausias galvosūkis – kaip iki metų pabaigos sumažinti beveik pusšimčiu vaikų, kur globotiniai toliau galės glaustis saugiai.
Šiandien Dzūkijos sostinės vaikų globos namai iš 94 esančių Lietuvoje yra vieni labiausiai perpildytų.
Dvidešimt aštuonerius metus Alytaus vaikų globos namams vadovaujantis Romutis Žebuolis gerai prisimena tuos laikus, kai šiuose namuose, besivadinančiuose mokykla-internatu, buvo daugiau kaip 300 vaikų iš sunkiai gyvenančių ar atžalų neprižiūrinčių šeimų. Kai jis atėjo vadovauti įstaigai, čia gyveno 280 globotinių. Ir niekada Alytaus vaikų globos namuose nebuvo mažiau kaip 100 vaikų.
Šiandien Dzūkijos sostinės vaikų globos namai iš 94 esančių Lietuvoje yra vieni labiausiai perpildytų. Kai nuo šių metų, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, atsirado būtinybė gauti licenciją socialinei globai teikti, Alytaus vaikų globos namams buvo kilęs pavojus neįgyti tokios licencijos. Juk pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prieš aštuonerius metus patvirtintą Socialinės globos normų aprašą globotinų vaikų globos namuose negalėjo būti daugiau kaip 60.
Tačiau ministerija, matydama perpildytus šiuos namus, aprašą praėjusių metų liepos viduryje pakeitė.
Pakeitimų esmė – iki 2016-ųjų globotinių turi sumažėti iki 60, o iki 2020-ųjų – iki 30. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus vaikų globos namams suteikė licenciją socialinei globai teikti, bet įstaiga ją gali ir prarasti, jei čia nesumažės globotinių.
Kodėl ribojamas vaikų skaičius globos namuose? R.Žebuolio teigimu, siekiama mažinti institucinę globą, perduoti vaikus globoti, pavyzdžiui, oficialiai įsteigtoms šeimynoms, šeimoms, profesionaliems globėjams.
Iš šiuo metu čia esančių 107 globotinių 56 iš Alytaus miesto, 41 – iš Alytaus rajono ir po 5 – iš Lazdijų ir Druskininkų savivaldybių.
Kadangi Alytaus vaikų globos namai pavaldūs miesto savivaldybei, dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje savivaldybė, siekdama vykdyti ministerijos nustatytas globos normas, kaimynines savivaldybes informavo, kad globos reikalaujantys vaikai į Dzūkijos sostinės jiems skirtus namus nebebus priimami.
Didžiausias pavojus iškilo globotiniams iš Alytaus rajono, nes jų iš minėtų kaimyninių savivaldybių atvyksta daugiausia, ir, iki metų pabaigos siekiant Vaikų globos namuose sumažinti gyventojų iki 60, labiausiai nukentės vaikai iš Alytaus rajono, nes daugiausia jiems teks ieškoti naujų globos vietų.
Dauguma vaikų turi nuolatinę globą
„Vyresni vaikai iš žiniasklaidos supranta, kad jie kažkur iš mūsų bus perkelti, tik nežino kur. Žinoma, kad dėl to išgyvena, ypač vaikai iš kitų savivaldybių. Pavyzdžiui, vaikai iš Alytaus rajono, kurie pas mus gyvena vidutiniškai aštuonerius metus. Galbūt kažkas įsivaizduoja, kad mūsų vaikai į tėvų namus išvyksta savaitgaliais ar atostogoms. Tokie atvejai labai reti. Keliolika vaikų atostogoms pasiima mūsų partneriai italai, prancūzai, su kuriais jau daug metų vykdome bendrus projektus, o daugiau niekam mūsų globotinių nereikia. Tai skaudi tiesa, bet, deja, ji tokia“, – mintimis dalijosi Alytaus vaikų globos namų direktorius R.Žebuolis.
Net 86 vaikams šiuose namuose teismų sprendimais pripažinta nuolatinė globa dėl tėvų nepriežiūros. Tiek vaikų tėvai negali prižiūrėti, vadinasi, jie arba turi augti globos namuose, arba jiems turi būti ieškoma globėjų, įvaikintojų. Iš minėto skaičiaus 32 vaikai yra iš Alytaus rajono.
Likusiems teismų sprendimais ar savivaldybių nustatyta laikinoji globa iki vienų metų, kol į gerąją pusę pasikeis padėtis jų tėvų namuose. Tokių vaikų iš Alytaus rajono – 9.
Kad Alytaus vaikų globos namuose apgyvendinti ir specialios priežiūros reikalaujantys vaikai, liudija faktas – 41 iš jų turi specialiųjų poreikių.
R.Žebuolio tvirtinimu, pagerėjus sąlygoms šeimose nėra sudėtinga panaikinti vaikų laikiną globą, pavyzdžiui, paskirtą savivaldybių administracijos direktorių įsakymais, bet didžiausia bėda su turinčiais nuolatinę globą, kur juos turės įkurdinti ne tik rajono, bet ir miesto savivaldybė, nes globotinių jo vadovaujamuose namuose turi sumažėti iki 30.
Taip pat iki šių metų pabaigos įstaigą dėl sumažėsiančio vaikų skaičiaus turės palikti 16 darbuotojų, daugiausia socialinių pedagogų. Šiuo metu Alytaus vaikų globos namuose yra 92,5 etato, vienam vaikui išlaikyti skiriama 1 tūkst. 712 litų per mėnesį.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sakė žinantys apie ribojamą globojamų vaikų skaičių Alytaus vaikų globos namuose, todėl globos reikalaujančius vaikus stengiamasi apgyvendinti pas globėjus, giminaičius, tačiau neatmetama galimybė, kad iškilus rimtai bėdai vaiką vis tiek priglaustų ir miesto Vaikų globos namai. Juk profesionalūs globėjai ar šeimynos taip greitai neatsiranda – tai reikia paruošti, jiems teikti pagalbą, o vaikams skirtiems mažiems globos namams įkurti būtina turėti lėšų.
Savivaldybės neturėtų piktnaudžiauti institucine vaiko globa
Kur iš tiesų dabar apgyvendinti vaikus, kuriems reikalinga globa, toms savivaldybėms, pavyzdžiui, Alytaus rajono, neturinčioms globos namų? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pabedinskienė atsakymą pradėjo nuo pernai ministerijos patvirtinto Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano, kurio tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje.
„Kalbant apie vaikus, pagrindinis pertvarkos tikslas yra vaiko socialinės aplinkos pagerinimas, todėl čia nebus imamasi drastiškų sprendimų. Tačiau keliamas tikslas, kad laipsniškai kuo daugiau vaikų iš globos įstaigų būtų įvaikinti, perduoti globai į šeimynas, šeimas, vyresniems nei 16 metų sudarant sąlygas gyventi savarankiškai su nuolatiniu konsultavimu, priežiūra“, – pertvarką apibūdino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Jos nuomone, savivaldybės jau dabar, pavyzdžiui, iš nepanaudotų piniginei socialinei paramai skirtų lėšų gali skatinti globą ir įvaikinimą šeimose, bendruomenėje, šeimynų steigimąsi, vaiko globa institucijoje yra kraštutinė priemonė, ir savivaldybės neturėtų tuo piktnaudžiauti.
R.Pabedinskienės teigimu, pertvarkant bet kuriuos vaikų globos namus bus bendradarbiaujama su savivaldybėmis, iš kurių yra atvykę vaikai, individualiai įvertinant kiekvieno likusio be tėvų globos vaiko, gyvenančio šiuose namuose, poreikius, sveikatos, socialinių įgūdžių būklę, atsižvelgiant į tai bus rastos geriausiai vaikų interesus atitinkančios gyvenimo ir ugdymo sąlygos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė iš tikrųjų gražiai papasakojo apie globos reikalaujančių vaikų priežiūrą mažinant jų skaičių institucijose – valstybiniuose vaikų globos namuose.
Tačiau šiandien, kaip liudija Alytaus vaikų globos namų pavyzdys, realybė kiek kitokia – juos ne tik retai į namus pasiima tikri tėvai, bet ir mažai kas nori įsivaikinti, tapti jų globėjais. Antai pernai šeši vaikai įvaikinti, ir beveik visus globotinius įsivaikino užsieniečiai, o globai nepaimtas nė vienas vaikas. Dabar du šios įstaigos vaikai jau kuris laikas įrašyti įvaikinimui Lietuvoje, 16 – tarptautiniam įvaikinimui.
Alytaus vaikų globos namuose pastebima, jog jų globotiniais tėvai, o kartais ir tolimesni giminaičiai susirūpina, kai vaikams sukanka 18 metų, nes jiems priklauso beveik 2 tūkst. 800 eurų įsikūrimo kompensacija, per 140 eurų per mėnesį, jei toliau mokomasi, savo sąskaitose daugelis sukaupę pinigų, mokamų už mirusius tėvus. Tai kelia daug įtarimų – manoma, kad iki tol beveik niekam buvę nereikalingi vaikai ima rūpėti tik dėl pinigų.
