Alma MOSTEIKAITĖ
Ketvirtadienį Aplinkos ministerija su viešąja įstaiga „Mes darom“, garsėjančia atliekų rinkimo akcijų „Darom“ šalyje organizavimu, ir Vilniaus konsultacine bendrove „Ekokonsultacijos“ Alytaus miesto gyventojams surengė šviečiamąjį seminarą apie atliekų tvarkymą. Tokius seminarus ketinama organizuoti dešimtyje šalies regionų. Alytus jo sulaukė antras po Panevėžio regiono. Dzūkijos sostinėje vykusio seminaro dalyvių paklausus, ar jie visi turintys atliekų, ir neišgirdus neigiamo atsakymo, pranešėjams, tarp jų ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui Reipui, iš karto tapo lengviau bendrauti su tokia publika. Nors nestigo priekaištų dėl atliekų mokesčio pagal plotą, nesudaromos galimybės mokėti už atliekų kiekį.
Gyventojai mažiausiai informuoti apie atliekų tvarkymą
Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas, sveikindamas seminaro dalyvius, iš karto pastebėjo: „Jeigu jis būtų surengtas prieš tarybos posėdį, kuriame svarstytas klausimas dėl rinkliavos indeksavimo, tikriausiai Reipas būtų gavęs plius 2 centus už gyvenamojo ploto kvadratą.“ Tačiau tarybos dauguma šiukšlių mokesčio didinimui nepritarė, tik nuspręsta sudaryti darbo grupę rinkliavos už atliekas didinimui nagrinėti.
Viešosios įstaigos „Mes darom“ direktorius Karolis Sargūnas skubėjo pastebėti, kad Alytaus regionas šalyje pavyzdingiausias tvarkant atliekas. Prieš pateikdamas 1 tūkst. šalies gyventojų apklausos rezultatus dėl atliekų rūšiavimo, jis įvardijo dar vieną pastebėjimą iš savo patirties – gyventojai yra mažiausiai informuota grandis atliekų tvarkymo sistemoje.
Remiantis minėtos apklausos duomenimis, beveik visada atliekas rūšiuoja 26,4 proc. gyventojų, kartais šį darbą atlieka 32,2 proc., niekada nerūšiuoja arba labai retai 41,4 proc. apklaustųjų. Kodėl rūšiuoja? Per 58 proc. gyventojų nurodė tai darantys dėl gamtos išteklių tausojimo. Pasak K.Sargūno, apklausa paneigė įsitikinimą, kad žmonės atliekas rūšiuoja dėl naudos sau. Kodėl nerūšiuoja? Daugiausia – 27,5 proc. apklaustųjų kaip pagrindinę priežastį nurodė netikintys, kad išrūšiuotos atliekos bus perdirbtos, o ne išvežtos į sąvartyną. 25,9 proc. gyventojų teigė neturintys kur namie laikyti išrūšiuotų šiukšlių, 24,3 proc. apklaustųjų aiškino, kad jiems toli iki antrinių atliekų konteinerių. Per 60 proc. gyventojų nurodė, kad motyvacija rūšiuoti visiškai nesusijusi su šiukšlių mokesčiu.
Brangs nerūšiuotų atliekų tvarkymas
Bendrovės „Ekokonsultacijos“ projektų vadovė Inga Silvestravičiūtė, pristatydama 2014–2020 metų atliekų tvarkymo valstybės strategijos projektą, akcentavo, kad didžiausias dėmesys joje skiriamas atliekų vengimui, – vartojant nepridaryti daug atliekų, kuo daugiau jų perdirbti ir tik tai, ko negalima perdirbti, vežti į sąvartynus. Neatsitiktinai 2016-aisiais pati valstybė numato įvesti sąvartynų vartų mokestį, kuris tais metais bus 75 litai už toną, o 2020-aisiais – jau 155 litai už toną. Tai rodo, kad brangs nerūšiuotų atliekų tvarkymas.
Iki 2016-ųjų į sąvartynus turi būti šalinama 55 proc. atliekų, o iki 2020-ųjų – 35 proc. Šioje vietoje vėl pagyrimų negailėta septynių Pietų Lietuvos savivaldybių įkurtai bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Alytaus regione jau dabar į sąvartyną patenka 60 proc. atliekų, likusios perdirbamos.
Ateinančiais metais planuojama įvesti privalomąjį užstatą plastikinei tarai ir gėrimų skardinėms, kada bus privalu už jas apmokėti, o, pavyzdžiui, prekybos centruose atsiras automatai pinigams už tarą grąžinti.
Iki antrinių atliekų aikštelių miestuose turi atsirasti vidutiniškai 100 metrų atstumai.
Licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos – viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas teigiamai įvertino Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre įsteigtą Kontrolės tarnybą, nes ją įsteigus stebimas didesnis rūšiuojamų atliekų kiekis.
„Kai Alytuje už atliekas mokama pagal turimą plotą, žmonės tikrai nesuinteresuoti šiukšlių rūšiuoti. Tokia sistema paprasta tik dėl žmonių apmokestinimo šiukšlių mokesčiu“, – pareiškė miesto savivaldybės tarybos narys Albinas Minkevičius.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus A.Reipo teigimu, gero apmokestinimo už atliekas nėra, yra tik sutarimas.
„Apie atliekas diskutuosim, kol gyvensim“
Centro direktorius seminaro dalyviams, besiteiravusiems, kodėl alytiškiams nesuteikiama galimybė mokėti už atliekų kiekį, atsakė, kad įvedus tokį mokestį atliekų surinkimo sistema pabrangtų iki 7 mln. litų. Reikėtų užtikrinti atliekų svėrimą, užblokuoti konteinerius prie daugiabučių namų, kad į juos negalėtų bet kas pilti šiukšlių, įdarbinti papildomai žmonių: „Mes turėjom sistemą, kai buvo mokama už išvežamus konteinerius. Žmonės iš individualių namų vežė atliekas į konteinerius prie daugiabučių, 40 procentų Alytaus individualių namų neturėjo konteinerių.“
A.Reipas atliekų surinkimą pavadino ypatingos svarbos paslauga, kuri teikiama nuolat ir už kurią turi būti mokama. Pavyzdžiui, Alytuje yra 22 tūkst. gyvenamųjų būstų, iš kurių 4 tūkst. nėra deklaruotų asmenų, bet, centro direktoriaus teigimu, jei mokėtų tik deklaravusieji gyvenamąją vietą, 30 proc. pabrangtų atliekų surinkimo sistema, kitas dalykas – tuščiuose būstuose gyventojai bet kuriuo momentu gali atsirasti ir jiems teks teikti paslaugą.
„Apie atliekas diskutuosim, kol gyvensim. Žmonės apskritai yra prieš bet kokius mokesčius“, – pareiškė A.Reipas.
Vienam centro aptarnaujamos teritorijos gyventojui per pastaruosius ketverius metus visų komunalinių atliekų tenka beveik po 400 kilogramų kasmet, nors gyventojų skaičius šioje teritorijoje, palyginti 2011-uosius ir 2014-ųjų pradžią, sumažėjo nuo 200 tūkst. iki 180 tūkst.
Per metus surenkama daugiau kaip 70 tūkst. tonų visų komunalinių atliekų. Tarp surenkamų didelių gabaritų atliekų gausa išsiskiria statybinės atliekos – jos sudaro net 50 proc. visų šių atliekų. A.Reipo pastebėjimu, žmonės perka sodybas, namus, juos remontuoja, o atliekas atveža į centro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Iš viso regione yra 17 šių ir kitų, pavyzdžiui, žaliųjų atliekų, aikštelių.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojai pastaruoju metu pastebi gausėjant ir kitų atliekų – panaudotų sauskelnių. Priežastis – regione daugėja senų žmonių. Kadangi tarp Alytaus regione surenkamų atliekų apie 15 proc. sudaro tekstilė ir rūbai, centras jau vykdo konkursą įsigyti 100 šių atliekų konteinerių.
Centro direktoriaus seminare buvo teiraujamasi, kada pagaliau bus surinkti praėjusį savaitgalį iš Takniškių sąvartyno maždaug kilometro atstumu didelio vėjo išnešioti plastikiniai maišeliai, kurie nuklojo laukus, pakibo ant medžių. Tokios stichijos, anot direktoriaus, dar neteko patirti, o jos padarinius centro darbuotojai likviduos artimiausiu metu: „Didelis vėjas maišelius tiesiog prilipdė prie sąvartyno tvoros, buvo neįmanoma jų atplėšti ir per tvorą jie pasklido į aplinką.“
Valstybė neketina kištis į atliekų apmokestinimą
Aplinkos viceministras Almantas Petkus nepatenkintiems atliekų surinkimu ir mokesčiais Alytaus regione atsakė, kad valstybė neketina kištis į atliekų apmokestinimą. Ši teisė suteikta savivaldybėms, o centras veikia kaip rinkliavos už atliekas administratorius.
Elektronikos platintojų asociacijos direktorius Mantas Varaška kvietė alytiškius, ypač įstaigų vadovus, domėtis, kur iškeliauja nebenaudojama elektronika, kaip antai kompiuteriai, televizoriai, šaldytuvai, nes už ją galima gauti šimtus litų, jeigu neatiduodama privatiems atliekų tvarkytojams. Jis sakė, kad šiais metais šalia baterijų surinkimo dėžių įvairiose vietose bus pastatyti konteineriai ir nebenaudojamoms daug gyvsidabrio turinčioms taupiosioms lemputėms.
Prieš metus įsikūrusios Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė alytiškiams aiškino, kad perkant padangas sumokama ir už jų sutvarkymą, tačiau šiandien nėra poreikio jas perdirbti, tik deklaruojami jų kiekiai. Pernai, anot D.Butkienės, jų sutvarkyta 6 tūkst. tonų, ir tai lašas jūroje, nes per metus į Lietuvą įvežama daugiau kaip 20 tūkst. tonų padangų, 20–30 proc. jų atkeliauja nelegaliai. Pirkėjai turi teisę grąžinti senas padangas įsigiję naujas ar jas pakeitę automobilių servisuose.
Kad nėra kam išvežti susikaupusių padangų, skundėsi ir Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijos seniūnas Rimantas Avižienis.
Seminare nesuteikta jokių vilčių, kad atliekų surinkimo sistema atpigs, atvirkščiai – ji gali tik brangti, nes brangsta atliekų tvarkymas, daugiau perkant daugėja ir pačių atliekų.
