Sukauptą senovinių radijų kolekciją rodo Alytaus rajone gyvenantis Zenonas. Vyras radioelektronika domėjosi nuo mokyklos.
„Radijas, tai labai paprasta“ va šita knyga, nuo ko aš pradėjau domėtis radiotechnika“, – kalba radijų kolekcininkas Zenonas Anušauskas.
Bet aistra kolekcionuoti radijo imtuvus gimė prieš penkerius metus, ir dabar jų turi apie 40. Jis renka tik lempinius aparatus: „Jos yra lempinės ir nuo 80 metų jų negamino, visi jaunesni radiotechnikai jau tranzistoriniu pagrindu radijo aparatūrą taiso, o aš dar tas senas inžinierius.“
Zenoną domina latviška ir lietuviška produkcija. Jis atvirauja, kad labiausiai norėtų surinkti po pavyzdį visų, gamintų būtent Lietuvoje.
Kol kas seniausias jo kolekcijos eksponatas – 1954 metų radijas. Tiesa, jis sukonstruotas Rygoje, tuometėje „Popovo“ gamykloje. Kolekcininkas jungia radiją, kiek pareguliuoja ir septintą dešimtį metų jau skaičiuojantis aparatas prabyla.
Tiesa, išgirsti šiuolaikinių lietuviškų radijo stočių nebepavyks, jos jau transliuojamos kitokiomis bangomis: „Jau nesutampa bangos, jau galim girdėt tik užsienietiškas, vokiškas, rusiškas, baltarusiškas, ukrainietiškas ir net kiniškas rusų kalba. – Ir tokių pagaunat? – Ir tokių pagaunu, taip.“
Surasti unikalius eksponatus nelengva, padeda draugai, o ir pats naršo skelbimus. O dėl norimo egzemplioriaus vyksta ir į kitą Lietuvos kraštą – kartais perka, o kartais dovanų gauna. Kai kurie aparatai atkeliauja ir su istorijomis: „Galbūt ne visi žmonės galėjo leist sau nusipirkti tokį daiktą, bet vestuvių proga susidėdavo giminės draugai ir nupirkdavo vieną brangų daiktą. Tai keletas radijų yra būtent tos dovanos – tai jas vaikai jau parduodavo, padovanodavo…“
Kartais į Anušausko rankas pateka itin apleisti, sugedę imtuvai. Ko tik neranda viduje: „Buvo labai blogos kokybės, bet aš pasiimu kompresorių, išpučiu dulkes, išvaikau vorus, pelių lizdus.“
Bet juos visus vyras prikelia antram gyvenimui. Zenonui svarbiausia, kad visi eksponatai veiktų.
Savo kolekcijai jis paskyręs atskirą kambarį, čia ir lempiniai televizoriai, ir seni patefonai. Juos turėjo ir daugelis senųjų radijų. Tad Zenonas ir juos atgaivina, kad grotų. Jis čia pat pademonstruoja – traukia ir dabartiniam jaunimui greičiausiai nematytas plokšteles, primenančias net atvirukus.
