Alytaus meras Česlovas Daugėla, dešimt jo pavaldinių ir keli verslininkai įtariami piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir savivaldybės turto pasisavinimu.
Antradienį Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Alytaus meras Česlovas Daugėla, savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius, statybos skyriaus vedėjas Sigitas Stumbras, Jūratė Sadauskienė, Marija Ambrulevičienė, Dobilas Kurtinaitis, Dalia Žilinskienė, Rima Rakauskienė, Giedrius Kapočius, Eimutis Biekša, Valdemaras Mačiunskas, Antanas Gleiznys, Dainius Obolevičius, Valdas Ribačiauskas kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir didelės vertės savivaldybės turto pasisavinimu ir švaistymu.
Kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikloje pateikti ir trims bendrovėms – Č. Daugėlos šeimos valdomai statybų įmonei „Kortas“, UAB „Dotronika“ ir UAB „Elmonta“.
Eksmeras ir „jo komanda“ teisiamųjų suole atsidūrė po stadiono rekonstrukcijos, kuri truko ilgiau kaip tris metus ir kainavo beveik dvidešimt milijonų litų. Dalis lėšų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Susidomėjusi ilgalaike rekonstrukcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog futbolo aikštę, bėgimo takus ir lengvosios atletikos sektorius remontavo bendrovė „Kortas“ kurios akcininkai – Č. Daugėla, jo žmona ir motina. Darbai kainavo apie šešis milijonus litų. Be to, dalis darbų, kuriuos atliko bendrovės „Kortas“ darbininkai, nebuvo įtraukti į stadiono rekonstrukcijos sutartį.
Bylos duomenimis, siekdamas asmeninės naudos šeimos valdomai įmonei Č. Daugėla dėjo pastangas gauti atlygį už darbu, todėl sulaukė kaltinimų tuo, kad nurodė pavaldiniams atbuline data organizuoti viešųjų pirkimų konkursus supaprastinta tvarka.
Č. Daugėla tyrimo metu kaltę pripažino. 2010 metais spalio 6 dieną jis buvo sulaikytas ir suimtas, neteko Alytaus mero posto.
Pernai STT Kauno valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės (daugiau nei 500 tūkst. Lt) svetimo turto iššvaistymo, sulaikė Alytaus miesto merą Č. Daugėlą ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičių, Statybų skyriaus vedėją Sigitą Stumbrą, Statybų skyriaus specialistę ir vienos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pavaduotoją.
Ikiteisminis tyrimas atliktas dėl nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono Birutės g. 5, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų projektavimu, viešaisiais pirkimais ir šių darbų atlikimu.
Dar 2008 m. vykusiame Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad Č. Daugėla sustabdytų narystę partijoje dėl Generalinėje prokuratūroje atlikto ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamas sukčiavimu pridėtinės vertės ir pelno mokesčiais.
Č. Daugėla narystę Socialdemokratų partijoje turėjo stabdyti dėl minėtų įtarimų. Jis Generalinei prokuratūrai prisipažino sukčiavęs šiais mokesčiais, vadovaudamas savo šeimos bendrovei „Kortas“.
Mero nusikaltimai ėmė aiškėti, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo narplioti finansinėmis machinacijomis išgarsėjusio vilniečio Aleksandro Kulešovo suburtos mokesčių grobstytojų grupės bylą. Grupuotės pasiūlymais slėpti mokesčius nuo valstybės susigundė ir buvęs „Korto“ vadovas.
Į šios statybų bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios firmos – Investicijų analizės biuro – PVM sąskaitos faktūros už tariamai suteiktas paslaugas: kalendorių gamybą ir vertimus iš anglų kalbos. Už šias paslaugas „Kortas“ pervedė pinigus į Investicijų analizės biuro sąskaitą. Vėliau pinigai buvo išgryninti ir atiteko Č. Daugėlai.
Taip „Kortas“ įgijo teisę atsiimti per 15 tūkst. litų PVM, Č. Daugėla – galimybę pasisavinti apie 30 tūkst. litų ir nemokėti pelno mokesčio už gautus dividendus.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą būtų viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.
Su tokiais pat kaltinimais vakar Šiaulių STT padaliniui įkliuvo Radviliškio miesto meras Antanas Čepanonis ir Tarybos narys Aloyzas Juodis. Juos parsklupdė Kultūros centro rekonstrukcija, kuriai skirta 369 tūkstančių litų.