Apžiūrėję kelias savivaldybės siūlomas vietas, Rotušės aikštę paminklui pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovai.
Miesto meras Vytautas Grigaravičius sako, kad šis klausimas bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai.
„Nė viena mūsų pasiūlyta vieta svečiams nepatiko, tačiau jie nusprendė, kad paminklas geriausiai tiktų šalia miesto savivaldybės Rotušės aikštėje. Jų pasiūlymas bus teikiamas miesto tarybai svarstyti. Kol kas kalbama tik apie pačią paminklo vietą, vėliau bus skelbiamas idėjos bei statymo konkursas“, – BNS sakė meras.
1945 metais lapkričio mėnesį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.
„Dainavos apygardoje pokario metais virė intensyviausios kovos. Čia daugiausia žuvo sovietinių okupantų, kolaborantų bei įvairių sovietinės valdžios pareigūnų. Čia daugiausia krito ir laisvės kovotojų“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Jos teigimu, tai lėmė partizanų vadovybės nustatyti kovos principai, griežta karinė tvarka, be to, būtent Dzūkijoje buvo pačios geriausios partizanavimo sąlygos – miškingos kalvotos vietovės, daugybė įvairių vietų ne tik slėptis, bet ir pasaloms rengti.
Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.