Lietuvos miestams ir miesteliams skaičiuojant prabėgusius metus, būtina sutvarkyti ir plėsti viešąsias erdves, rekreacines ir aktyvaus poilsio zonas, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką. Siekdama šių tikslų Dzūkijos sostinės savivaldybė aktyviai naudojosi 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama ir rūpinasi kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimu bei išnaudoja galimybes turizmo plėtrai. Kas padaryta ir kaip tą vertina Alytaus gyventojai, domėjosi „Alytaus naujienos“.
Miestas gražėja
Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra skirta mažinti pagrindinių ir kitų šalies miestų gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus, ypač daug dėmesio tenka būsto sąlygoms pagerinti probleminėse vietovėse.
Pasinaudojant 2007–2013 metų ES struktūrine parama Alytaus miesto viešosios erdvės, rekreacinės ir aktyvaus poilsio zonos, gyventojų traukos centrai neatpažįstamai pasikeitė. Prieš penkerius metus iš Alytaus išvykęs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenimą kuriantis buvęs alytiškis Audrius Cimbolas „Alytaus naujienoms“ teigė, jog vaizdas, kurį jis matė prieš išvykdamas, liūdino, dabartinis – stebina: „Prieš palikdamas gimtąjį miestą ilgai svarsčiau, tačiau pagrindinis svertas, dėl kurio pasirinkau emigraciją, buvo darbas. Visgi šiandien suprantu, kad tam, jog žmogus jaustųsi gerai savame mieste, svarbus ne tik darbas, bet ir šeima bei aplinka, kurioje gyveni. Miesto gatvės, pastatai, šaligatviai, muziejai, parkai – visa tai sudaro bendrą miesto visumą. Šiandien sugrįžęs į gimtąsias vietas džiaugiuosi, kad matau naujus dviračių takus, besitęsiančius gražiausiomis Dzūkijos vietomis, naujai renovuotus pastatus, traukos vietas. Neįsivaizduoju, kaip miestas savomis jėgomis būtų taip pakeitęs veidą, todėl Europos Sąjungos paramos reikalingumas labai akivaizdus.“
Alytaus miesto savivaldybė gali skaičiuoti 12 objektų, kurie neatpažįstamai pasikeitė arba atrado vietą Dzūkijos sostinėje. Tiesa, baigti objektai – penki, bendra jų vertė 51965785,77 lito. Alytaus miesto gyventojai ir svečiai jau spėjo pamėgti pėsčiųjų ir dviračių taką (jis įrengtas nuo Pliažo gatvės iki Sanatorijos miško). Pirmojo Alytaus gyventojai gali džiaugtis atgimusia aikšte – kompleksiniu jos sutvarkymu: rekonstruota Pirmojo Alytaus aikštė, fontanas, įrengtas pėsčiųjų, dviračių takų iki Studentų skvero apšvietimas, sutvarkyta aplinka.
Alytus, nuo seno garsėjęs kaip futbolo miestas, savo sporto gerbėjus jau senokai kviečia į atnaujintą miesto stadioną. Čia sukurtos palankios sąlygos aktyviam sportui. Šį stadioną pamėgę ne tik dzūkai, čia organizuojami šalies ir Europos čempionatai.
Gražėjantis miesto centras ne vienintelis sulaukia dėmesio. Antai Dainavos gyvenamajame rajone, kuris yra vienas seniausių Alytuje, įgyvendintas projektas ir sutvarkytos viešosios erdvės, atlikta esamų automobilių aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių rekonstrukcija ir naujų įrengimas. Projekto įgyvendinimas buvo reikalingas, nes rajono gyventojams buvo neužtikrinama saugi infrastruktūra, vaikų užimtumas, laisvalaikio praleidimas. Įgyvendinus projektą Dainavos gyvenamojo rajono žmonės naudojasi patraukliu gyvenamuoju rajonu, o ir estetinis miesto vaizdas geresnis.
Šiame rajone gyvenanti alytiškė Danutė Blėdienė tikina, kad Dainavos mikrorajonas iki tol buvęs tarsi be veido. „Jau daug metų šiame rajone nebuvo atliekami jokie darbai, todėl investicijos čia kaip oras reikalingos“, – įsitikinusi moteris.
Visgi miesto centrinė dalis – vakarais traukianti miestelėnus pasėdėti prie senamiesčio fontano, o ir turistams sava – svarbiausia. Projektu „Vilniaus ir Kauno gatvių žiedo, Senamiesčio skvero ir aplinkinių S.Dariaus ir S.Girėno, Vilniaus, Bažnyčios, Alyvų tako gatvių aplinkos kompleksinis tvarkymas“ atlikti darbai vertinami kaip miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo galimybė.
„Šiandien ir skverelyje smagu pasėdėti, ir vaikams įdomu pašokinėti per žybsinčius grindinio fontanus. Vairuotojai džiaugiasi sutvarkyta infrastruktūra, ypač žiedine Vilniaus ir Kauno gatvių sankryža. Manau, tokie projektai, gerinantys miesto estetinį vaizdą ir funkcionalūs, labai reikalingi“, – sakė Senamiesčio skvere pakalbinta alytiškė Aistė.
Projektai dėl tikslų
Vieni pagrindinių priemonės „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ tikslų: regioniniuose ekonomikos augimo centruose didinti patrauklumą investicijoms, gerinti gyvenimo kokybę ir aplinką. Nors idėjų ir minčių projektams Dzūkijoje ir nestinga, eilėje septyni dar nebaigti įgyvendinti projektai. Baigus juos miestelėnai bei į Alytų užsukantys turistai galės apsilankyti rekonstruotame Alytaus kraštotyros muziejuje, mėgstantys minti dviračio pedalus ar pasivaikščioti turės progą džiaugtis puikia pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra, jungiančia Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais, vykdomas šių teritorijų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui.
Vienas ryškiausių projektų – apleistos teritorijos Žaliojoje gatvėje sutvarkymas, pašalinant krūmus ir šiukšles, kanalizuojant griovį ir rekonstruojant gatvės paviršių. Taip pat bus baigti Didžiosios Dailidės aplinkos sutvarkymo ir pritaikymo rekreacijai darbai. Netrukus turėtų būti padėtas taškas buvusių Alytaus eksperimentinio namų statybos ir mėsos kombinatų pramonės teritorijos infrastruktūros rekonstrukcijos projekte.
„Labai daug projektų žmonės nepastebi, tačiau tie projektai, kurie padeda pakeisti miesto vaizdą, iš karto duoda grąžą. Aš net neabejoju, kad Alytus ir toliau keisis, žinoma, tik į gera. Bus įdomu pamatyti, kaip miestas atrodys dar po penkerių metų“, – savo viltis apie gražėjantį miestą išreiškė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis A.Cimbolas.
Indrė MIKELIONYTĖ
