Vasarį savo alų į Rusiją pradėjusios eksportuoti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ atstovai teigia, kad norint sėkmingai šioje šalyje pardavinėti savo produkciją, geriau neminėti, jog ji iš Lietuvos.
Įmonė nusprendė Rusijoje reklamuojant lietuvišką alų Lietuvos vardo kol kas neminėti bijant, kad jis sukels neigiamų emocijų ir asociacijų su rusakalbių engimu Baltijos šalyse, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
„Pernai spalį, kai užsimezgė partnerystė ir pradėjome dėlioti įėjimo į didžiąją Rusiją strategiją, partneriai minėjo, jog yra politinių šešėlių, ir nuogąstavo, kad mūsų alų rinka gali priimti su politikos priemaiša“, - teigė „Švyturio-Utenos alaus“ eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas, pridūręs, jog daugiau pabendravus bei surengus pristatymų, požiūris kito.
„Švyturys-Utenos alus“ šį vasarį milijono litrų metinę eksporto sutartį pasirašė su vienais iš didžiausių Rusijos alaus platintojų bendrove „Pivdom“.
Tuo tarpu pieno produktus į Rusiją eksportuojančios įmonės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa aiškino, kad pieno produktų srityje Baltijos šalių kilmė Rusijoje - daugiau pranašumas nei kliūtis.
„Mūsų sūriai parduodami neslepiant, kad tai „litovskyj syr“. Kita vertus, „pabaltijietiškos“ kilmės vertė Rusijoje yra sumenkusi, palyginti su ta, kuri buvo prieš 5-7 metus. Tam įtakos turi ir ne per šilčiausi diplomatinių valstybių santykiai“, - teigė jis.
Maskvoje veikiančių prekybos namų „Hermis“ atstovas Laisvydas Pagareckas aiškino, jog produkcija iš Baltijos šalių - jokia kliūtis ją parduoti Rusijoje.
