„Lietuvos aludariai dėl karo ir išaugusių energijos kainų taip pat susidūrė su rimtais sunkumais, tačiau juos priima kaip situaciją, su kuria tiesiog privaloma susitvarkyti. Atėjo laikas verslui parodyti savo vertybinį stuburą. Turime ieškoti būdų optimizuoti veiklą, kad galėtume padėti Ukrainai. Aukštų energijos kainų, ekonominių sunkumų niekaip nesulyginsi su tuo, kas vyksta karo zonoje. Privalome tiesiog dirbti tam, kad ši situacija pagaliau baigtųsi Ukrainos pergale“, – sako Saulius Galadauskas, Aludarių gildijos prezidentas.
Jis teigia, kad įmonės seniai turėjo pasirinkimą, ar fiksuoti elektros kainas, sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis, ar investuoti į savo nuosavas elektrines.
„Suprantame viešojo maitinimo sektorių, kuriam energijos kainos išaugo daugybę kartų grasindamos bankrotais, tačiau tikrai ne visiems energijos kaštai yra lemiami. Todėl dabar visi turime ieškoti galimybių ir ilgalaikių sprendimų, o ne vien tik reikalauti pagalbos iš valdžios“, – konstatuoja jis.
Aludarių gildijos prezidentas priduria, kad daug įmonių prarado dideles eksporto rinkas, kas lėmė ir reikšmingai sumažėjusias pajamas, aludariai taip pat. „Tai smulkmena, palyginti su Ukrainoje vykstančiu karu. Be to klaidas, pasirinkdami rinkas, padarėme mes patys, o ne valdžia“, - sako S. Galadauskas.
Toliau efektyvina veiklą
Bendrovės „Švyturio-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad verslui nuolat reikia efektyvinti veiklą – ne išimtis ir energetika. Juolab, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos išteklių šiuo metu yra bene vienintelis išsigelbėjimas nuo Rusijos energetinio diktato.
„Mes jau prieš keletą metų Utenoje pasistatėme vieną didžiausių saulės elektrinių, atsisakėme dujų. Vietoje jų gauname ekologišką energiją iš biokuro. Be to, šiuo metu „Saku“ darykloje Estijoje montuojame anglies dvideginio dujų sulaikymo ir grąžinimo įrangą. Tokią pačią įrangą iškart montuosime ir „Utenos“ darykloje“, - pasakoja R. Viršilas.
Anot jo, tokia įranga leidžia visiškai apsirūpinti anglies dvideginiu (CO2) be išorinių tiekėjų. Tai svarbu, mat sustabdžius „Achemą“, CO2 tapo viena aštriausių gėrimų pramonės problemų.
„Jeigu patys nespręstumėm tokių klausimų, Vyriausybė mums niekaip nepadėtų. Neprašome paramos, nes suprantame, kad valstybės pinigai – tai visų mūsų pinigai, kuriuos geriau panaudoti prioritetinėms sritims – gynybai ar socialiniams reikalams“, - sako „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas.
Bendrovė investuoti į atsinaujinančius elektros išteklius pradėjo dar 2018 m., kai ant alaus daryklos stogo buvo įrengta saulės elektrinė. Jos galingumas 1 MW, tad tai – viena iš didžiausių saulės jėgainių Lietuvoje. Kasmet dėl saulės baterijų darykla sutaupo ne mažiau kaip 950 MWh elektros energijos.
Į aplinką tausojančius sprendimus įmonė jau investavo ne vieną milijoną eurų. Tačiau, kaip teigia R. Viršilas, grįžtamoji vertė yra neabejotina, o ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka ne tik finansų, bet ir aplinkos apsaugos aspektu.
„Investicijos į aplinkosaugos sritį yra neišvengiamos, bet labai svarbu ir taupiai naudoti turimus išteklius, jų nešvaistyti arba galvoti apie pakartotinį vartojimą. Be to, visuomet verta pasvarstyti apie investicijas į procesų optimizavimą. Pavyzdžiui, prekybos centruose, norėdami maksimaliai mažinti elektros suvartojimą, pakeitėme senus šaldytuvus į naujos kartos, energiją taupančius įrenginius. Jų energijos suvartojimas 5 kartus mažesnis už tradicinių šaldytuvų. Taip pat prieš kelerius metus visą daryklos apšvietimą pakeitėme LED apšvietimu, kuris per metus sutaupo apie 400 MWh elektros energijos“, – gerosios praktikos pavyzdžius pateikia R. Viršilas.
„Mano žiniomis Aludarių gildijos nariai visam šaltajam sezonui atsisakė šaldytuvų, t.y. jie nejungiami, naudojami kaip lentynos“, - priduria Aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Iššūkis – atsisakyti dujų
Pokyčių ėmėsi ir „Kalnapilio-Tauro grupė“. Ji šiuo metu įgyvendina tvarumo strategiją, kuri padės įmonei iki 2025 metų iš esmės transformuotis ir tapti maksimaliai neutralia klimatui. Nulines CO₂ emisijas gamyboje padės užtikrinti jau dabar diegiamos įvairios tvarumo priemonės, atsinaujinantys energijos šaltiniai, iškastinio kuro atsisakymas.
„Būdami vieni didžiausių Lietuvoje alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų, ryžtingai imamės lyderystės diegiant tvarumo sprendimus. Siekiame ne tik kurti sėkmingus, tvarius prekės ženklus, kuriais žmonės pasitikėtų, bet ir mažinti savo poveikį aplinkai, tuo prisidėdami prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – teigia „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Valdas Kirstukas.
Įmonė naudoja elektros energiją tik iš atsinaujinančių išteklių, ją perka iš partnerių. Tarp šiuo metu planuojamų energijos taupymo priemonių yra saulės elektrinės įrengimas.
Investicijos į technologijas ir įrangą šilumos energijos akumuliavimui bei grąžinimui į gamybos procesus dujų sąnaudas sumažins 35 proc. Investavus į šilumos siurblius patalpų šildymui, bus atsisakyta dujinio šildymo – tai leis bendras dujų sąnaudas sumažinti dar 5 proc. Taip pat ketinama iki 2025 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro.
Planuojamos investicijos į šaldymo energijos gamybą leis mažinti elektros energijos sąnaudas 5 proc. Nuolatinis procesų tobulinimas bei įrangos atnaujinimas ne tik padidins gamybos efektyvumą, bet ir padės sumažinti dujų, elektros, vandens sąnaudas iki 10 proc.
Į žaliąją energetiką iki 2025-ųjų grupė žada investuoti apie 5 mln. eurų. O vien šiemet – daugiau kaip 1,3 mln. eurų.
Mažina vartojimą
Tuo metu „Volfas Engelman“ daugiausia dėmesio skiria resursų suvartojimą mažinančioms technologijoms.
„Energijos ir vandens taupymui skiriame daug dėmesio. Kasmet mažiname suvartojimą produkcijos vieneto pagaminimui. Be to, per kelis metus pakeitėme visus virimo katilus į našesnius, turinčius rekuperacinę sistemą. Tai leido gerokai sumažinti energijos sąnaudas. Šiais metais gamykloje diegiame saulės energijos kolektorius, kurie leis dar labiau sumažinti elektros suvartojimą“, - teigia Marius Horbačauskas, AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
