Lietuviai žavisi nekilnojamuoju turtu. Mėgstame nuosavybės teise valdyti butus ir namus. Pagal šį rodiklį esame vieni pirmųjų Europos Sąjungoje. Išsivysčiusiose valstybėse ženklus skaičius gyentojų, tiesiog, nuomojasi gyvenamąjį būstą.
Nieko čia blogo geisti savo kampelio, vis dėlto sutikime, kad dažnas lietuvis pageidauja kuo didesnio namo ir kuo galingesnio automobilio variklio. Tik kaži, ar kiekvienam reikia tokios erdvės?
Statydamas naują namą lietuvis neretai bando aplenkti kaimyną namo aukščiu, pločiu, rūsio gyliu ir palydovinių antenų skaičiumi ant stogo. Bėgant laikui tapo aišku, kad didelis namas sukelia nemažai problemų. Remontas, priežiūra, šildymas, o kur dar artėjantis nekilnojamojo turto mokestis. Kančia, o ne džiaugsmas. Ypač kuomet brangsta šildymo kainos, elektra, vanduo ir visa kita kas tik yra susiję su gyvenimiška buitmi.
Vis dėlto vargu ar kada nors pirmausime pasaulyje pagal gyvenamojo ploto kiekį, tenkantį vienam gyventojui. Šioje srityje JAV gyventojai yra nepralenkiami. Neretai amerikiečių pilaičių išmatavimai viršija drąsiausių mūsų tautiečių fantazijos ribas.
Neįprastas verslas
Ne paslaptis, kad JAV yra kontrastų šalis, būtent šioje valstybėje klesti itin mažų gyvenamųjų namų verslas, lyginant su kai kuriais iš jų siūlomų produktų mūsų sodų nameliai pradeda panašėti į nedideles vilas. JAV verslininkas Jay'us Shaferas įkūrė klestinčią tokių mikro namelių gamybos įmonę „Tumbleweed Tiny House Company“.
Šie namai skirti alternatyvų gyvenimo būdą propaguojantiems asmenims. Mažiausio namelio plotas nesiekia net 6 kvadratinių metrų, tačiau jame telpa virtuvėlė, dušas, tualetas ir miegamasis. Žinoma, niekas ir nesako, kad tokiame būste galės patogiai gyventi 3 asmenų šeima. Tačiau visada atsiras žmonių, kuriems šis pasiūlymas pasirodys viliojantis ir atitinkantis jų gyvenimo būdą.
Kai kuriuos namelius įmonė sukonstravo ant ratų, todėl jie tapo mobilūs ir patrauklūs tiems asmenims, kurie mėgsta nuolatos judėti, apsistoti nuostabaus grožio vietovėse ir kaskart jaustis tarsi namie.
Įmonės savininkas išskiria du pagrindinius tokio būsto privalumus: ekologiją ir mažą kainą. Tokių namelių statyboje sunaudojama kur mažiau medžiagų, be to jų išlaikymo išlaidos yra keletą ar net keliasdešimt kartų mažesnės nei standartinio namo. Žinoma, didžiausias tokio būsto patrauklumas – kaina. Juos gali įsigyti net ir mažas pajamas gaunantys asmenys. Namelis gali kainuoti tiek pat kiek ir naujas vidutinės klasės automobilis.
Atsižvelgiant į tai, kad JAV nekilnojamojo turto rinką jau keletą metų iš eilės purto būsto krizė, itin maži ir pigūs namai turi pasisekimą.
Mažiau yra daugiau
Pats J. Shaferis taip pat gyvena viename iš tokių namelių. Anot jo, – „mažiau kartais tikrai gali būti daugiau“.
„Manau, kad žmonės pradeda suprasti, kad perteklius reiškia ne prabangą, bet papildomą naštą. Kartais patys to nenorėdami galite tapti kaliniu, kuris gyvena 500 kvadratinių metrų būste“, – sako J. Shaferis.
Daugelis žmonių nekenčia namų tvarkymo. Didžiulio namo fiziškai neįmanoma iškuopti per vieną dieną, tam prireiks viso svaitgalio. Nejaugi šio laiko nenorėtumėte skirti malonesnei veiklai
Daugelis skundžiasi, esą negali rasti laiko pasivaikščiojimams po gamtą, naujos kalbos mokymuisi ar gilinimuisi į literatūrą. Galbūt, bent jau iš dalies, kliuvinys yra netinkamas būstas.
Mažas namas neleidžia apsikrauti daiktais, tenka apgalvoti kiekvieną pirkinį ir savo namus įsirengti kuo funkcionaliau. Vieni tai traktuos kaip privalumą, nes bus sutaupomi papildomi pinigai ir sumažinta gamtos tarša nereikalingomis šiukšlėmis, o kiti įžvelgs nemalonų savęs suvaržymą.
Visi esame skirtingi, kiekvienas savaip įsivaizduojame gerovę, tačiau ar kartais nesusimąstote, kad gyvenimas yra pernelyg trumpas, kad galėtumėte leisti sau 30 metų diena iš dienos dirbti bankui vien tam, kad turėtumėte tiek erdvės, kurios niekada funkcionaliai neišnaudosite ir prisipirkti daiktų, kurių jums iš tiesų nereikia. Taip, skamba banaliai, tačiau daugelis tiesų turi šią bjaurią savybę.
