Alternatyvi kultūros paveldo komisija vėl skambina pavojaus varpais. Jos atstovų nuomone, tai, kas šiuo metu vyksta Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje - vienoje iš seniausių Lietuvos katalikų šventovių – gali būti vertinama kaip kapų ir Lietuvos istorijos išniekinimas.
Vytauto Didžiojo 1409 metais įkurtoje bažnyčios teritorijoje žmonės buvo laidojami nuo pat XV amžiaus pradžios. Šiandien, Alternatyvios kultūros paveldo komisijos duomenimis, aplink bažnyčią esančios kapinės darkomos vien todėl, kad bažnyčioje būtų galima įrengti viešuosius tualetus ir pašildomas grindis. Ruošiant vietą inžinerinėms komunikacijoms, šventovėje jau kelis mėnesius vyksta kapų kasinėjimas.
Komisijos žiniomis, iškasta apie 600 palaidojimų. „Presbiterija, kurioje mirusiųjų ramybė buvo išsaugota per visus karus ir istorijos suirutes, šiandien yra pilna atvertų karstų ir žmonių kaulų. Nuotraukoje matote suardytus karstus iš XVII amžiaus, iš kurių surinkti palaikai yra sukrauti į mėlynus polietileninius maišus, skirtus buitinėms atliekoms. Šiuose maišuose – iškilių ano meto asmenybių kaulai. Aplink bažnyčią mėtosi karstų dalys, o mirusiųjų rūbai yra nuimti nuo palaikų, kas su jais ketinama daryti – neaišku. Tarp karstų kyšantys palaidi kaulai – suardyti kapai iš dar ankstesnių laikų“ – rašoma Alternatyvios kultūros paveldo komisijos išplatintame kreipimesi į pilietinę visuomenę. Kreipimasis taipogi adresuojama Lietuvos vyskupų konferencijai, Lietuvos prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui bei už kultūros paveldo išsaugojimą atsakingoms institucijoms.
Alternatyvi kultūros paveldo komisija teigia neabejojanti, kad į šiukšlių maišus padrikai sumesti taip pat ir šventoriuje atrasti kaulai iš XV amžiaus palaidojimų. Beveik neabejojama, kad tai Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto – šios bažnyčios įkūrėjo - aplinkos kilmingųjų palaikai. Šiuo metu kasinėjimų vieta išlyginta buldozeriu, o keli likę karstai pridengti polietileno plėvele.
„Banalus buitinis komfortas - vienintelė priežastis, dėl kurios šventovė paversta išniekintu kapinynu“ – konstatuojama kreipimesi į pilietinę visuomenę.
Komisijos žiniomis, nėra tinkamai pasirūpinta net ir moksliniu šios „archeologijos“ aspektu – kasinėjama nenuosekliai ir skubotai, neaišku, kas bus daroma su visais radiniais, ar bus užtikrintas jų tyrimas, saugojimas, restauravimas. Į Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centrą šiuo metu atiduotos tik vienerios įkapės.
Kasinėjimas vyksta paspartintais tempais, nes archeologiniai tyrimai visai nebuvo numatyti projekte, kurį skubama žūtbūt įgyvendinti iki bažnyčios 600 metų jubiliejaus iškilmių.
„Nors akivaizdu, kad šventovėje galima tikėtis palaidojimų, pagal UAB „Archinova“ parengtą projektą (vadovas Antanas Gvildys) planuota specialia įranga sutrombuoti žemę - taigi presbiterijoje esantys kapai turėjo būti tiesiog sunaikinti. Projektas buvo pakoreguotas tik pasipriešinus specialistams“ – rašoma komisijos kreipimesi.
Alternatyvi kultūros paveldo komisija teigia esą įsitikinusi, kad kapų kasinėjimas Trakų bažnyčioje šiurkščiai pažeidžia esmines Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas ir yra nesuderinamas su šiuolaikine archeologinių tyrimų praktika. Joje laikomasi principo, kad kasinėjimus yra priimta atlikti visų pirma tuose objektuose, kurių paveldui iškilusi sunaikinimo grėsmė.
Komisija teigia, kad kapų išniekinimas Trakų bažnyčioje nėra vienintelis vandalizmo aktas, susijęs su bažnyčiose šiuo metu įgyvendinamais projektais. Esą neseniai Bernardinų vienuolyno kieme buvo perforatoriumi nuardyti barokiniai kontraforsai. Paveldosaugos specialistai atvirai kalba apie tai, kad šioje bažnyčioje vykdomus darbus dera vadinti ne restauracija, bet kultūros vertybių naikinimu.
Komisijos narių teigimu, šiuo metu bažnyčiai kaip kultūros paminklui jau padaryta žala: neatlikus reikiamų tyrimų, paaukštintas stogas ir sudarkytas istorinis bažnyčios siluetas, išmontuoti didysis ir šoninis altoriai (mūsų žiniomis, tai padaryta net nesutvarkius leidimo), nuo išorinių bažnyčios sienų nudaužytas tinkas ir t. t.
