Beveik metus Kauno architektūrinės bendruomenės kuluaruose diskutuojama "Akropolio" tema. Šį didžiausią Lietuvoje prekybos ir pramogų kompleksą "VP Market" planuoja įsodinti pačiame Kauno centre, įsigyto fabriko "Kauno audiniai" teritorijoje. Statytojai ir projektuotojai, pernai rudenį oficialiai paskelbę statybos pradžią, šį ilgai slėptą savo kūdikį galiausiai ryžosi "prastumti" ir pro Kauno architektūrinę-urbanistinę tarybą.
Sklype neišsitenka
Pastaraisiais metais Kaunas vystomas iš esmės pagal politikų kaprizus, todėl urbanistinio chaoso čia vis daugėja. Nors statybų užmojai mieste auga, architektūrinės-urbanistinės tarybos posėdžiai tampa retenybe. Vis dėlto "Akropolio" statyba pačiame miesto centre Kauno urbanistinei valdžiai pasirodė per sprangus kąsnis, kad būtų galima pritaikyti populiariąją uždarų durų metodiką.
Pagal savivaldybės įmonės "Kauno planas" rengiamą detalųjį planą (užsakovė - A. Žilevičiaus vadovaujama firma "Domus Nova") "Akropolio" kompleksas užims 3 sklypus. Du tarp Karaliaus Mindaugo prospekto, Gedimino ir Griunvaldo gatvių bei vienas "L" formos kitoje Griunvaldo gatvės pusėje. Kauno bendrajame plane ši teritorija numatyta visuomeninei, prekybinei ir kultūrinei veiklai.
Dėl niekaip į sklypą netelpančios komercinės programos tikru Achilo kulnu projektuotojams tapo automobilių laikymo aikštelė. Pasak "Kauno plano" vadovo E. Barzdžiuko, iš pradžių ją bandyta "užbrėžti" ant gretimo vaikų darželio, bet dėl neigiamo poveikio aplinkai ("Statybų piloto" duomenimis, veikiau dėl visuomenėje kilusio triukšmo) šios minties teko atsisakyti. Tada projektuotojams šovė mintis užkrauti automobilių laikymo aikštelę ant paties prospekto. E. Barzdžiuko teigimu, šiuo 3 statinio aukštus ir stogo terasą užimsiančia aikštele galėtų naudotis ir Nemuno salos bei viešbučio "Respublika" lankytojai. Jis esą padėtų sukurti ir funkcinį ryšį su sala.
Geriausias miesto vietas - garažams
Architektas G. Šinkūnas sakė apskaičiavęs, kad per valandą Kauno "Akropolį" aplankys iki 15-18 tūkst. lankytojų, atvažiuos ir išvažiuos iki 2,5 tūkst. automobilių. Esą Karaliaus Mindaugo prospekto pralaidumas leidžiąs čia statyti net porą tokių "Akropolių". Deja, "užmiršta", kad 8 eilių prospektas čia pat baigiasi siauromis Senamiesčio gatvelėmis, o kitame gale - 4 eilių perkrauta Tunelio gatvė.
Architektas G. Jurevičius teigė, kad "Akropolį" jis projektuoja pagal dar 1998 metais išduotas paminklotvarkos sąlygas ir stengiasi išsaugoti pramoninės architektūros planinę struktūrą. Atkurtosios Griunvaldo ir Karmelitų gatvių atkarpos taptų dengtais pasažais. Anot G. Jurevičiaus, šioje teritorijoje numatyta išsaugoti visų vertingų pastatų architektūrą, todėl komercinis kompleksas tarsi įsilies į miestą. Dviaukščiai naujieji komplekso korpusai (vieno aukšto dydis - 9 metrai) iškiltų iki senųjų statinių karnizų, be to, tarp jų būtų palikti tarpai praėjimui.
Architektas A. Kančas tikino, kad ledo arenoje bus gražu kaip pasakoje. Pasak jo, lenkai ir vengrai jau gailisi prieš dešimtmetį panašius komercinius kompleksus iškėlę iš Varšuvos ir Budapešto centrų (tiesa, gailėjimosi pavyzdžių nepateikta). Entuziastingai kalbėjęs architektas, užmiršęs, kad pats yra projekto bendraautoris, net kelis kartus daugiaaukštį garažą virš Karaliaus Mindaugo krantinės pavadino genialiu projektu...
Valdininkai dosnūs, užtat ramūs
"Akropolio" detaliojo plano sprendinius ir komplekso projektinius pasiūlymus recenzavęs architektas Eugenijus Miliūnas buvo labiau nei bet kada diplomatiškas ir atsargus. Į šią sudėtingą situaciją jis siūlė žvelgti ne vien iš urbanistinės ar estetinės pozicijos, bet gerokai plačiau. Savo kalboje, vertoje prezidento advokato, architektas išskyrė vos 2 projekto trūkumus - šios miesto dalies archetipinio vaizdinio praradimą ir automobilių laikymo aikštelės išsikišimą už klasikinio perimetrinio krantinės užstatymo. Jo manymu, kontroversiškoji automobilių laikymo aikštelė bus viso komercinio komplekso vizitinė kortelė. Pasak E. Miliūno, tokiu statiniu Europai dar kartą pademonstruotume savo... čempionišką charakterį.
Kauno meras Arvydas Garbaravičius ir Miesto plėtros departamento vadovas Povilas Kuprys "Akropolio" aptarimą stebėjo pasyviai. O savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius patvirtino nuogąstavimus, kad šis pristatymas vien dėl akių - su miesto valdžia jau seniai viskas sutarta. G. Buinevičius leptelėjo, kad automobilių laikymo aikštelės statybą virš Karaliaus Mindaugo prospekto miesto valdžia jau yra "suderinusi"... Jis taip pat užsiminė apie kitus savivaldybės "projektus": dėl salos, dėl dangoraižių greta M. K. Čiurlionio tilto ir t.t. Tačiau kaip tikras liberalas G. Buinevičius leido architektams diskutuoti toliau.
Populiariausias kriterijus "patinka nepatinka"
Architektų tarybos sprendimas - labai svarbus šios Kauno centro teritorijos ir net viso miesto gyvavimui, tačiau susidarė įspūdis, kad tai suvokia toli gražu ne visi dalyvavę posėdyje. Antra vertus, žinodamas, kad architektų tarybos kadencija jau seniai pasibaigusi ir ji veikia diskusijų klubo principu, naujasis miesto vyr. architektas N. Valatkevičius informavo, kad susirinkimą reikėtų laikyti "kolegų pasitarimu". Taigi logiška, kad vyravo vertinimai "patinka nepatinka".
Prof. J. Bučo manymu, "Akropolio" kompleksas nekaip atrodytų nebent nuo kito Nemuno kranto šlaito keteros - kaip blynas mozaikinėje miesto struktūroje. Profesoriui automobilių laikymo aikštelės statyba esanti svarbi miesto inovacija. P. Steponavičius ir V. Raginis pagyrė automobilių laikymo aikštelę už kompozicinę jungtį tarp "Respublikos" viešbučio ir Karmelitų bažnyčios, o Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjas A. Tarnauskas automobilių laikymo aikštelę net pavadino revoliucine šios teritorijos projektavimui. Kad tokį drastišką automobilių laikymo aikštelės sprendimą palaiko V. Paipalas, nė kiek nenustebino - gerokai keista buvo išgirsti iš Kauno "maištininko" R. Palio, kad jam dėl paveldinio namuko pakišimo po "Akropolio" stogu galvą skauda labiau nei dėl 240 metrų ir 4 aukštų monstro virš Nemuno krantinės. Daiktą R. Palys pavadino "miesto žingsniu link upės".
Kai kurie specialistai labiau nei automobilių laikymo aikštelės sprendinį kritikavo sklypų užstatymo metodą. Jų teigimu, vientisas užstatymas niekaip nesiderina su Naujamiesčio urbanistine sandara. Senamiesčio urbanistas S. Pūtvis ir dar keli nuogąstavo, kad stogais uždengtos Karmelitų ir Griunvaldo gatvės taps tik komplekso vidiniais koridoriais.
Nepritarimų neišgirdo
"Akropolio" automobilių laikymo aikštelės projektą smarkiai kritikavo urbanistas L. Dringelis, I. Grigaitienė ir prof. V. Stauskas. Griežtai prieštarauta tam, kad 240 metrų ilgio Karaliaus Mindaugo prospekto atkarpa būtų paversta tuneliu. Akcentuota, kad trūksta elementarios vizualinės medžiagos, kuri iliustruotų, kaip statinys atrodys Naujamiesčio siluete, Karaliaus Mindaugo prospekto perspektyvoje, iš salos.
Architektų tarybai nebuvo pateikta ir transporto srautų į prospektą ir iš jo analizė.
L. Dringelis stebėjosi, kodėl žiūrima pro pirštus, kai verslininkai savinasi ne tik miesto žemę, bet ir erdvę. Prof. V. Stauskas reikalavo, kad investuotojų komercinė programa būtų kuklesnė, nes automobilių aikštelės "tvartui" ne vieta išskirtinėje miesto vietoje. Automobilių laikymo aikštelės sprendiniu abejojo ir daugiau kalbėjusiųjų. S. Pūtvio manymu, tokios aikštelės statyba būtų pasiteisinama tik jei būtų intensyviai urbanizuojama sala.
Architektūros tarybos posėdžiui pirmą kartą pirmininkavęs naujojo Kauno urbanistikos skyriaus vadovas Nerijus Valatkevičius prisipažino besijaučiąs it po šaltu dušu. Gali būti, kad ši būsena jam ir sutrukdė išgirsti balsus tų, kurie nepritarė detaliojo plano projektui, ypač automobilių laikymo aikštelės sprendiniui. Todėl, nepaisant kai kurių protestų, detaliojo plano pasiūlymai buvo palaiminti, o projektinius sprendinius nurodyta dar kartą pateikti architektų tarybai, gavus statinio statybos sąlygų sąvadą.
Sklypo užstatymas - 120 procentų!
Bendrovės "VP Market" strategai - neabejotinai vieni iš Lietuvos verslo lyderių. Su Kauno "Akropolio" projektu "VP Market" vaizdžiai pademonstravo dar vieną komercinį triuką - kaip pačiame miesto centre galima užstatyti sklypą net ne 100, o kone 120 procentų! Tai įmanoma be skrupulų "pasisavinant" tarp sklypų esančias gatveles ir net erdvę virš 8 eismo eilių krantinės. Čia jau neabejotina magija, nes kaimynui statyti garažą virš savo kiemo leistų nebent visiškas Arvydas. Šiuo atveju Kauno valdžia būtent taip ir elgiasi. Savivaldybė net nebando priversti VP susimažinti užmojus ir sutilpti į sklypą. Net nebando atlikti išsamios urbanistinės analizės, išsamiai ištirti milžiniško objekto poveikio aplinkai visais aspektais. Net nebando pateikti investuotojams sąskaitą už akivaizdžias komplikacijas miesto centre, kuris niekaip neatlaikys "Akropolio" srautų.
Sporto rūmai tarnaus figos lapeliu
"Akropolio" projektas "kolegų klube" buvo "prasuktas" nenukrypstant nuo surežisuoto scenarijaus. Ilgai neteko laukti ir antrojo veiksmo - ištarus "a", miesto valdžia iš karto tarė ir "b". Miesto taryba tiesiog šiaip, be jokio urbanistinio parengimo, nutarė Nemuno saloje statyti 10 tūkst. vietų universalią sporto areną. Girdi, naujosios sporto halės labai reikia "Žalgirio" krepšinio klubui, kuris nuo 2006 metų, norėdamas žaisti Eurolygoje, privalės turėti ne mažesnę nei 8 tūkst. vietų sporto salę. Be to, statinys esąs reikalingas galimam 2007 metų Europos krepšinio čempionato finaliniam etapui. Mestas sporto rūmų saloje koziris turėtų galutinai užčiaupti automobilių laikymo aikštelės-tunelio priešininkus. Kas gi kels ranką prieš krepšinį?..
Pastaruosius 5 metus po visą miestą buvo vangiai stumdoma sporto rūmų "šaškė". Be rimtesnės minties, be entuziazmo. Pačiame miesto centre plytinti 30 ha neužstatyta Nemuno sala - logiška "šaškės" kelionės pabaiga.
Svarbu atsirasti vietoje ir, svarbiausia, laiku! "Akropoliui" reikia skubios moralinės pagalbos! Tik panašaus masto sprendimas gali bent iš dalies pateisinti garažo virš Karaliaus Mindaugo krantinės statybą.
Neabejotinai didžiausias šio sklypo trūkumas - transporto srautų problema, kurią ir taip užaštrins "Akropolio" statyba. Šį Gordijaus mazgą išrišti pažadėjusi Kauno valdžia turbūt net nežino, kad civilizuotas pasaulis jau gerą pusšimtį metų stengiasi išlaisvinti miesto centrus nuo automobilių - nukreipti transporto srautus liestinėmis, o didelės traukos objektus statyti būtent greta liestinių.
Kaunas, sovietmečiu nutiesęs promaskvietišką 8 eilių krantinę, dabar nutarė dar ir kietai ją užkimšti automobiliais. Taigi dar labiau atkirsti miesto centrą nuo Nemuno ir Senamiesčio.
Kokia turėtų būti tokių parametrų kvailystės kaina?..
Labai dvigubi standartai
Anot Kauno mero, sporto rūmų projektą ketinama rinkti iš dviejų - vieną savivaldybės užsakymu yra rengęs E. Miliūnas, kitą A. Sabonio klubo užsakymu projektuoja architekto R. Mažuolio kolektyvas "Eskizas". Abu projektai projektuoti kitiems sklypams.
Ilgą laiką sporto rūmus statyti užmiestyje siūlęs architektas E. Miliūnas pastaruoju metu salos nepeikė. Na, o sporto rūmus K. Baršausko gatvėje braižančio R. Mažuolio manymu, 10 tūkst. vietų sporto rūmų tūris yra gerokai per stambus Nemuno salai. "Jis kone siektų kitame Nemuno krante stūksančių "Kauno grūdų" elevatorių aukštį, užgožtų aplinką ir suardytų gamtinę upės slėnio kompoziciją", - "Statybų pilotui" sakė architektas.
Ūmus miesto tarybos sprendimas statyti sporto rūmus saloje iš esmės ignoravo ir ką tik įvykusio Nemuno slėnio urbanistinių idėjų konkurso projektus. Susidaro įspūdis, kad konkursas buvo tik dėl akių. Jei pagal konkurso sąlygas saloje būtų numatyti rūmai, konkursas būtų davęs net ir praktinės naudos. Tačiau Kauno urbanistinėms nuostatoms ir procesams jau seniai nebūdingas nuoseklumas ar kokios nors strategijos paisymas.
Štai prieš metus architektas G. Čaikauskas architektų tarybai buvo pateikęs projektinius pasiūlymus dėl vienos draudimo kompanijos 3 aukštų administracinio pastato Karaliaus Mindaugo krantinėje greta Karmelitų bažnyčios. Tada architektų tarybos nariai nuoširdžiai piktinosi dėl perimetrinio užstatymo linijos nesilaikymo, abejojo, ar 3 aukštų pastatėlis architektūriškai nekonkuruos su istorine bažnyčia, siūlė griežtai laikytis aukštingumo reglamento ir net kažką protingai samprotavo apie viso Karaliaus Mindaugo prospekto užstatymo idėją ir reglamentą.
Tačiau praėjus vos metams visi šie teiginiai užmiršti. Miesto vyrų reiklumas ištirpo ne tik nuo "Akropolio", bet ir nuo paistalų apie minėtame sklype planuojamą didesnį nei Vilniuje (!) 35 aukštų dangoraižį...
“Statybų pilotas”
