Vida Tavorienė
ES paramą maistu dalijančios organizacijos laukia skurstančių Lietuvos gyventojų antplūdžio. Po maždaug pusmetį trukusios pertraukos netrukus bus pradėti dalyti maisto paketai.
Kol Briuselio biurokratai derino naujo finansinio laikotarpio paramos teikimo detales ir tobulino reglamentus, galo su galu nesuduriantys gyventojai pyktį ir nepasitenkinimą dėl vėluojančių maisto paketų išliejo ant paramos dalytojų.
Nesitikėjo sulaukti paramos
Pastarąjį kartą nemokamai maisto produktų paketus Lietuvos gyventojai gavo praėjusių metų pabaigoje. Nuo 1987 m. ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programos įgyvendinimas šiemet stringa dėl naujo finansinio laikotarpio paramos dalijimo procedūrų derinimo. Tačiau kitą savaitę kai kuriose savivaldybėse maisto paketai jau pasieks iš skurdo išbristi negalinčius gyventojus. „Mūsų rajono gyventojai labai laukia maisto paketų. Nuolat teiraujasi, skambina, užeina. Tiems, kas sunkiai verčiasi, nemokama parama maistu – gana reikšminga pagalba“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Rokiškio skyriaus sekretorė Regina Sketerskienė.
Į Rokiškio rajoną maisto produktus žadama atvežti gegužės 14–15 d. Iš pagrindinio sandėlio jie bus išvežiojami į seniūnijas. Atrodo, kad čia maisto paketai neužsigulės. Nepritekliuje gyvenantys žmonės juos greitai atsiims.
„Dabar prašytojų sąrašuose yra 4 500 rokiškėnų, o pernai maisto paketai buvo išdalyti maždaug 7 000 rajono gyventojų. Per pirmą dalijimą kasmet būna mažiau prašančiųjų. Tiems, kurie pavėlavo pateikti prašymus iki šio dalijimo, paramos teks palaukti. Šiemet kai kas jau buvo nusivylę ir nesitikėjo, kad sulauks paramos maisto produktais, tad ir pareiškimų nerašė. Manau, kad kai vyks kiti dalijimai, ateis kur kas daugiau gyventojų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė.
Ne mažiau maisto produktų prašančiųjų ir Panevėžio rajone. „Maisto paketų prašo apie 5 400 gyventojų – maždaug tiek pat, kiek ir pernai. Paramos reikia ir bedarbiams, ir dirbantiesiems“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Savickienė. Anksčiau Panevėžio rajono savivaldybė, padėdama išdalyti maisto paketus, bendradarbiavo su Lietuvos „Caritu“. Šiemet šiai katalikiškai organizacijai atsisakius dalyvauti programoje, panevėžiečiai bendradarbiavimo sutartį pasirašė su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“.
Parėmė biudžeto lėšomis
Laikinasis „Maisto banko“ direktorius Vaidotas Ilgius sakė, kad labdaros ir paramos fondas jau pasirašė sutartį su Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programą administruojančia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Anot jo, pirmi sunkvežimiai su maisto produktais gegužės 9 d. pajudėjo į Varėną ir Druskininkus. Vėliau jie pasieks ir kitas savivaldybes. Vilniuje kai kuriose seniūnijose labdaros ir paramos fondas maisto paketus pradės dalyti nuo gegužės 15 d.
„Maisto bankas“ ES paramą maistu šiemet dalys 17 savivaldybių. Maisto paketus, kaip ir anksčiau, dalys ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. O kai kurios savivaldybės pačios organizuos paramos dalijimą. Pernai svarstyta, kad reikėtų keisti nustatytą remiamą pajamų dydį, kitus paramos skyrimo reikalavimus. Bet, anot V.Ilgiaus, paramos maistu skyrimo sąlygos liko tos pačios. Panašus išliko ir maisto davinio turinys. Nepritekliuje gyvenantys žmonės pakete ras 9 produktus: miltų, ryžių, trijų grūdų kruopų, žirnių, makaronų, sausų pusryčių, aliejaus, cukraus ir mėsos konservų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Duksienė sakė, kad pirmam paramos dalijimui įsigyta 3 330 tonų maisto produktų. Parama bus skiriama asmenims, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 dydžio valstybės remiamų pajamų – 525 Lt per mėnesį. Savivaldybės gali nustatyti kai kurias išimtis.
V.Ilgius pabrėžė, kad Lietuva viena iš pirmųjų ES šalių atnaujino paramos maistu dalijimą skurstantiesiems. „Keletą mėnesių šiai paramai bus naudojamos tik šalies biudžeto lėšos. Tikimės, kad ES pinigai mus pasieks rudenį. Paprastai per metus parama dalijama 5–6 kartus. Jei greitai apsisuksime, tiek kartų dalysime ir šiemet“, – sakė „Maisto banko“ laikinasis vadovas.
SADM informavo, kad iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo skirta 11,76 mln. Lt (iš viso 2014–2020 m. numatyta skirti 311 mln. Lt, iš kurių 267 mln. Lt bus ES lėšos). Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra gegužės 5 d. pasirašė maisto produktų tiekimo sutartį su UAB „Kauno grūdai“. Ši bendrovė maisto produktus tieks kartu su partneriais UAB „Amber pasta“, UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Rucolla“, UAB „Arvi cukrus“, UAB Kėdainių konservų fabriku ir UAB „Ecofrisa“.
Atsisakė dalyvauti
Šiemet programoje kol kas nedalyvauja Lietuvos „Caritas“, ankstesniais metais išdalydavęs 70 proc. ES paramos maistu. „Taip, pagrindinis krūvis tekdavo mums. Bet šiemet buvo pakeistos sąlygos, todėl kol kas atsisakėme šios veiklos“, – teigė Lietuvos „Carito“ generalinė direktorė Janina Kukauskienė.
Ji apgailestavo, kad ilgametį įdirbį šioje srityje teko sustabdyti. „Susiklostė sudėtinga situacija. Naujas reglamentas buvo ilgai derinamas, vis nukeliamos paramos dalijimo datos. Galop Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad didelė pertrauka piktins žmones, ir pradėjo vykdyti programą savo lėšomis. Bet numatytas finansavimas nepakankamas, todėl ir atsisakėme dalyvauti, – apie paskubinto maisto dalijimo peripetijas aiškino J.Kukauskienė. – Be to, per tą laiką sugriuvo mūsų sukurta infrastruktūra. Negalėjome išlaikyti sandėlių ir kt.“ Tačiau Lietuvos „Caritas“ vadovė sakė, kad kol kas organizacija šios veiklos neišsižada.
Mažos algos neišmaitina
SADM duomenimis, Lietuvos savivaldybėms prašymus dėl paramos maisto produktais pateikė beveik 225 tūkst. asmenų. Pernai maisto paketus gavo daugiau kaip 390 tūkst. gyventojų, užpernai – apie 445 tūkst., 2011 metais – 505 tūkst. žmonių.
Socialiniai darbuotojai, labdarą dalijančių organizacijų atstovai tvirtino, kad daugybė Lietuvos žmonių pagerėjimo nejaučia. Anot jų, paramos prašytojų mažėja ne dėl augančios ekonomikos ar gerėjančio gyvenimo – gyventojai ir toliau emigruoja arba sulaukia pensijų, kurios yra didesnės už valstybės remiamas pajamas.
„Kasmet emigruoja 37–40 tūkst. gyventojų, mažėja ir paramos gavėjų. Skurstančiųjų mažėja labai nedaug, tad nenuostabu, kad parama maistu labai reikalinga Lietuvos žmonėms“, – teigė V.Ilgius.
„Jokių pagerėjimo ženklų nėra. Nėra darbo, o ir tie, kurie dirba, rajonuose dažniausiai gauna minimalius atlyginimus, iš kurių labai sunku pragyventi. Skaudu matyti, kaip tvarkingi, darbštūs žmonės nejaukiai jaučiasi prašydami maisto produktų. Tačiau kur dėtis, kai namie laukia vaikai. Nelengva mūsų žmonėms“, – atsiduso R.Sketerskienė.
Anot jos, ne iš gero gyvenimo žmonės nenustoja emigruoti. „Jei neparašė prašymo dėl maisto paketo, vadinasi, išvažiavo uždarbiauti svetur arba sulaukė pensinio amžiaus ir pradėjo gauti pensiją“, – paramos maistu prašytojų mažėjimo priežastis vardijo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė. Moteris nurodė dar vieną priežastį, kodėl pavasarį kaimo gyventojai negali pretenduoti į nemokamą maisto davinį. „Jie gauna papildomų pajamų – tiesioginių išmokų. Už kelis hektarus susidaro nedidelės išmokos, bet jos kruopščiai skaičiuojamos ir jei pajamų būna vos daugiau už nustatytas, maisto paketas žmogui nepriklauso“, – aiškino rokiškietė.
Pasiturinčiųjų eilėje nemato
Pastaraisiais metais įvairiais būdais retinamos socialinės paramos gavėjų gretos. Nėra ko stebėtis, kad tarp jų yra piktnaudžiautojų, kurie nebadmiriautų ir be paramos. Tokių yra visose šalyse. V.Ilgiaus manymu, apie paramos gavėjus kuriama nemažai mitų. „Kartais stebimasi, kad atsiimti maisto paketų atvažiuojama prabangiomis mašinomis. Bet iš tikrųjų tai gali būti toli nuo tiesos. Neretai vargstančioms šeimoms parsivežti krūvą maisto produktų padeda kaimynai, pažįstami ar bendradarbiai. Sunku būtų patikėti, kad pasiturinčiai gyvenantys žmonės vaikytųsi nemokamai dalijamų maisto paketų, kurių vertė siekia apie 20 Lt“, – samprotavo laikinasis „Maisto banko“ vadovas.
R.Sketerskienė daug metų dalija maisto paketus, tačiau pasiturinčiai gyvenančių rokiškėnų eilėje prie paramos nematė. „Manau, kad kalbos apie prabangiomis mašinomis atvažiuojančiuosius paramos tėra išpūstas burbulas. Gal kas nors grįžęs iš užsienio ir pasididžiavo geru automobiliu, bet tai – reti atvejai“, – įsitikinusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė.
