Išrankumas būdingas toli gražu ne visiems mėgstantiesiems vartoti nelegalius alkoholinius gėrimus. Atkreiptas dėmesys, kad kosmetinių gaminių vartojimas ne pagal paskirtį sudaro apie 7 proc. Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkos.
Nėra apmokestinami
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovų, pagrindinė šių gaminių paklausos ir vartojimo kaip alkoholinių gėrimų priežastis – ta, kad šie gaminiai nėra apmokestinami akcizo mokesčiu. Todėl tokie „gėrimai“ yra santykinai pigesni nei kiti legaliai parduodami alkoholiniai gėrimai.
„Šiems gaminiams nereikalinga alkoholinių gėrimų pardavimo licencija, jiems negalioja prekybos apribojimai nakties metu. Maža to, tokius „produktus“ gali įsigyti nepilnamečiai asmenys, nes dėl kosmetikos priemonių nėra privaloma tikrinti pirkėjų amžių. Kosmetinių gaminių, vartojamų kaip alkoholiniai gėrimai, nedidelėmis pakuotėmis paprastai galima įsigyti kioskuose, turguose, prekybos centruose. Jų kaina siekia 2–3,5 lito už 200–250 ml. Kaina, sutikite, tikrai nėra itin aukšta“, – pasakojo LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Pavojus sveikatai
Sveikatos priežiūros specialistai atkreipė dėmesį, kad burnos skalavimo ar kitokie kosmetiniai skysčiai yra gerokai pavojingesni nei įprastai parduodamas alkoholis. Atkreiptas dėmesys, kad tokiuose „produktuose“, be etilo alkoholio, taip pat yra daug žalingų priemaišų.
„Muitinės laboratorijai ištyrus Lenkijoje pagaminto burnos skalavimo skysčio sudėtį paaiškėjo, kad jis neatitinka Lietuvoje galiojančių alkoholio, esančio produktuose, reikalavimų. Todėl vartoti tokius produktus itin pavojinga. Kartais galima sukelti net pavojų gyvybei“, – rašoma specialistų išvadose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jau kelis metus iš eilės Lietuvoje pastebimas augantis burnos skalavimo skysčių ir odekolonų, kurie gali būti naudojami kaip alkoholiniai gėrimai, importas.
„Vos per septynerius metus burnos skalavimo skysčių importas iš Lenkijos išaugos net 8 kartus. Dvigubai išaugo ir odos priežiūros priemonių importas iš kaimyninės valstybės. O stebint visas tendencija kyla tam tikro nerimo apraiškų“, – pabrėžė Ž. Šilėnas.
