Prekybininkai ir gamintojai sako, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų kainos per šiuos metus išaugs daugiau nei 30 proc.
Prognozę trečiadienį paskalbė Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija, vienijanti daugiau nei 90 proc. Lietuvos stipriųjų gėrimų rinką užimančių narių.
Ji aiškina, jog kainų šuolį lems auganti produktų savikaina, išaugę logistikos bei darbo užmokesčio sąnaudos.
Be to, bendri pardavimai esą sumažėjo, o fiksuotos sąnaudos lieka tos pačios.
„Kai kurios natūralios žaliavos – uogos, sultys – pabrango net dvigubai, pakavimo medžiagos – buteliai, kamšteliai, etiketės – apie 30 proc.“, – aiškina bendrovės „Stumbras“ marketingo direktorius Algirdas Čiburys.
Laurynas Miškinis, įmonės „Vilniaus degtinė“ komercijos ir marketingo direktorius, teigia, kad grūdų ir energetinių resursų kainos spirito savikainą išaugino 60 proc.
Pasak jo, praeito derliaus rugių kainos tebekyla, taigi spiritas dar brangs. O vien kuro kainos „Vilniaus degtinės“ sąnaudas esą jau padidino 25 proc.
„Tiekėjai apie 20 proc. padidino kainas, apie 23 proc. pakilo ir toliau auga išlaidos transporto paslaugoms, sandėliavimui, distribucijai Lietuvoje, išaugo darbo užmokesčio fondas“, – sako gėrimų importuotojo „Bennet Distributors“ direktorius Marekas Kuklis.
Jo teigimu, atvežamų gėrimų kainos turėtų augti dar daugiau – iki 35 proc.
Šis asociacijos pranešimas išplatintas tuo metu, kai valstybėje pasigirdo planų kitais metais dar padidinti sripriųjų alkoholinių gėrimų akcizus.
Šie akcizai jau didėjo nuo sausio, ir tada gamintojai bei prekiautojai skundėsi, kad tai gali sumažinti pardavimus.
Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija, stipriųjų alkoholinių gėrimų pirmaisiais šių metų mėnesiais išties parduota 23 proc. mažiau.
Penktadienį išplatintame pranešime prekiautojai alkoholiu vėl niūriai prognozuoja, kad galimi naujo kainų šuolio padariniai – „dar didesnė infliacija, sumažėjęs legalių stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas ir mažesnės pajamos iš mokesčių valstybės biudžetui“.
