Brutalus elgesys su keturkojais Lietuvoje įgauna pagreitį. Panevėžio rajono Krekenavos miestelis sukrėstas dar negirdėto žiaurumo – du vietiniai pusamžiai vyriškiai netoli mokyklos esančiame sodelyje bandė pakarti iškankintą šunį.
Sveiku protu nesuvokiamą gyvūno egzekuciją nutraukė pro šalį einantis Krekenavos gimnazijos moksleivis.
Iš mokyklos per apleistą sodą namo grįžtantis septyniolikmetis Simonas Užtupis apstulbo pamatęs su bejėgiu keturkoju susidoroti bandančius du netvarkingai atrodančius vyrus.
Prie vieno virvės galo vyriškiai buvo pririšę šunį, o kitą – permetę per medžio šaką. Įtempę virvę jie laukė, kol gyvūnėlis išleis paskutinį kvapą. Pasak S.Užtupio, šuo tabalavo kojomis nebesiekdamas žemės.
Pamatę besiartinantį jaunuolį nusikaltėliai metė šunį žemėn, dar spėjo nuo jo nutraukti virvę ir bandė nešti kudašių. Nesutrikęs Simonas puolė telefonu skambinti policijos pareigūnams.
Šunį išgelbėjęs vaikinas jam į tėvus tinkantiems beširdžiams neleido pasprukti – skubėdamas iš paskos telefonu pareigūnui pasakojo, kur esąs. S.Užtupis nepabūgo suįžūlėjusių niekšų grasinimų susidoroti su juo pačiu, jei nesiliaus sekęs.
Į bėglių gaudymo operaciją įsitraukė netoliese buvusi Krekenavos bendruomenės pirmininkė. Po keleto minučių prisistatę policininkai egzekutorius sugavo skubančius slėptis į netoli sodo esančio daugiabučio laiptinę.
Korikai – Krekenavos gyventojai 51-erių A.R. ir pora metų vyresnis V.P. miestelyje žinomi kaip asocialūs asmenys, nuolatiniai baro lankytojai.
Vyrai pareigūnams teisinosi esą darę paslaugą giminaitei – moteriškė paprašiusi atsikratyti jai nebereikalingu nukaršusiu, ligotu šunimi. Neva pasikviesti veterinaro, kad šis užmigdytų keturkojį, neturėję pinigų.
Vietoj iš giminaitės lauktojo atlygio krekenaviečiams teks patiems atsakyti prieš teismą. Panevėžio rajono policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo žiauriai pasielgti su gyvūnu.
Mėnesį marino badu
Iš mirties nagų išgelbėtą leisgyvį šunį S.Užtupis parsinešė namo. Pasak jaunuolio tėčio, veterinaro Ginto Užtupio, gyvūnas galėtų būti maždaug poros metų. Tikslų jo amžių nustatyti sunku, nes šuo taip buvo išsekęs, kad negalėjo nė pastovėti.
G.Užtupis spėja, kad sulysęs, išsišovusiais kaulais gyvūnas maždaug mėnesį marintas badu. Keturkojis ne tik išalkęs, bet ir ištroškęs. Gelbėtojų namuose šunelis buvo pašertas, pagirdytas, išmaudytas vonioje, susuktas į pledą ir paliktas miegoti namo verandoje.
„Dabar šuniukas kaip apsvaigęs – nereaguoja į aplinką, daug miega. Bet prižiūrimas turėtų užaugti normaliu šunimi“, – įsitikinęs G.Užtupis.
Antrą gyvenimą keturkojui suteikusi šeima tikina mielai jį priglaustų, tačiau Užtupių namuose jau sukiojasi būrys augintinių – katinas ir du šunys. Vieną jų Panevėžio priemiestyje dirbantis G.Užtupis priglaudė, kai šeimininkai pavėžėję kelis kilometrus už miesto tiesiog išmetė iš mašinos.
Atsikratyti pinigų nereikia
Iš kilpos ištrauktą, išpraustą ir pašertą šunį G.Užtupis perdavė beglobiais gyvūnais besirūpinančiam „Panevėžio specialiam autotransportui“. Jei šunelį patikrinęs veterinaras nustatys, kad jį dar galima išgydyti, keturkojui bus ieškoma naujų šeimininkų.
Krekenaviečių motyvas esą korė, nes neturėjo pinigų šuniui užmigdyti, pasak Krekenavos seniūno Jono Ulio, visiškai nelogiškas. Rajono Savivaldybė sudariusi sutartį su „Panevėžio specialaus autotransporto“ bendrove, todėl, anot J.Ulio, už jai atiduotą gyvūną patiems gyventojams mokėti nereikia. Atsikratantieji keturkojais draugais netgi gali nesirūpinti, kaip išvežti gyvūną iš namų – užtenka tik kreiptis į seniūniją, kad iškviestų šungaudžius.
„Pirmą kartą girdžiu, kad Krekenavoje būtų taip žiauriai pasielgta su gyvūnu. Ir dar nebe jauni vyrai sugalvojo karti netoli mokyklos! Randame po nakties mašinų užmuštų gyvūnų, bet ne nukankintų“, – baisėjosi J.Ulis.
Visuomenė agresyvėja
Neseniai renovuotose „Panevėžio specialaus autotransporto“ patalpose įrengtuose erdviuose narvuose šiuo metu glaudžiasi 48 šunys ir 54 katės. Bendrovės specialistės gyvūnų priežiūrai Rūtos Liberienės teigimu, tokia gyvūnų gausa – absoliutus pastarųjų metų rekordas.
Pasak R.Liberienės, dauguma atsikratančiųjų savo augintiniais teisinasi išvykstantys gyventi į užsienį, kiti motyvuoja nebegalintys auginti gyvūno gimus alergiškam vaikui ar tiesiog nebeturintys finansinių galimybių išlaikyti keturkojo draugo.
