Nesprendžiamos socialinės bėdos Radviliškyje kerta per maisto parduotuvių pelną. Galimybės numalšinti alkio labdaros valgyklose neturintys benamiai siaubia maisto prekių lentynas. Savaitraštis „Šiauliai plius“ išsiaiškino, kad gražią iniciatyvą pamaitinti varguolius bergždžiai bandoma įgyvendinti ne vienerius metus.
Labdaros valgyklos nesiseka įsteigti
Į Radviliškio krašto žmonių su negale sąjungos vadovės Arimaldos Brunienės įstaigą, kurioje laikinai benamiams teikiama nakvynė, retkarčiais iš policijos atkeliauja laiškai. „Dėl vagysčių iš parduotuvių. Jie nori valgyti“, – teigia A. Brunienė. Anot jos, tokios vagystės atveria ir gilią piktžaizdę.
„Pas mus nėra labdaros valgyklos. Ne vienerius metus rašau projektus, bet vis kas nors pakiša koją“, – teigia Radviliškio krašto žmonių su negale sąjungos vadovė. Reikiamos patalpos, įranga ir viskas, ko reikia labdaros valgyklai, jos vadovaujamoje įstaigoje yra.
Pasak A. Brunienės, pastarąjį kartą projekte dėl labdaros valgyklos reikėjo nurodyti darbuotojų skaičių, bet ji susilaikė. „Iš ko jiems mokėsi algas?“ – klausia ji. Biurokratiniai reikalai su Radviliškio rajono valdininkais jai leidžia manyti, kad tai, kas vyko įsteigus pirtį, gali nutikti ir atsiradus labdaros valgyklai
„Pirtį įrengėme, džiaugėsi, bet situacija tokia, kad pirma reikia nupirkti, o po to atsiskaitoma. Teko turėti ir 5 tūkstančių litų įsiskolinimą už šildymą. Buvo grasinama net jį atjungti“, – prisimena A. Brunienė. Anot jos, taip, kaip norėta pirties, norėta ir labdaros valgyklos. „Tai gerai, darome“, – sakydavo man Savivaldybėje, bet keitėsi valdžia ir geros iniciatyvos nuslopo. Finansinės pagalbos nesiūlė“, – teigė ji.
Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti valdininkė teigė, kad apie idėją Radviliškyje steigti labdaros valgyklą nieko nėra girdėjusi. Meras Darius Brazys prisiminė, jog kalbos dėl labdaros valgyklos virė prieš penkerius metus.
„Mes neatsisakome minties, kad labdaros valgykla būtų. Ne milijoną kainuoja, bet dar reikia atidirbti modelį“, – žadėjo D. Brazys. Anot jo, kol kas varguolių alkio bėdos sprendžiamos mėnesiniu maisto daviniu.
Parduotuvėse – benamių antplūdis
Pastaruoju metu į parduotuvės plūsta vis daugiau išalkusių benamių. Kalbintų maisto prekių parduotuvių atstovai teigė, jog nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys žmonės siaubia jų parduotuves.
„Šmirinėja duonos ar mėsos skyriuje, nevengia užsukti ir saldumynų ar į kišenę įsimesti kokią daržovę“, – vardijo savitarnos parduotuvės atstovas.
Kitos parduotuvės darbuotojai teigė, jog benamiai renkasi panašius produktus. „Kartais pasiima ir konservų. Pamenu ne vieną atvejį, kai tiesiog parduotuvėje pradarę skardinę valgė iš jos pirštais“, – pasakojo parduotuvės darbuotojas.
Reali vagysčių iš parduotuvių statistika policijai greičiausiai nėra žinoma, nes kalbinti parduotuvių atstovai teigia dėl smulkių vagysčių policijos nevarginantys.
„Kam jos, jei iš tokių žmonių nieko neišieškosi?“ – klausė parduotuvės atstovas. Jo nuomone, geriausia apsauga nuo išalkusių benamių – akylas apsaugos darbuotojų darbas. „Žinoma, pats geriausias sprendimas būtų socialinių bėdų sprendimas, bet tai menkai priklauso nuo mūsų valios“, – mano jis.
