Sandra BYTAUTIENĖ
Kodėl kai kurie žmonės nuolat nori valgyti? Ar jie jaučia tam poreikį, ar tai tik būdas „kažką veikti“, nuolat ką nors kramsnoti? Po to jie patys sau priekaištauja, kad priaugo nepamatuotai daug svorio... Mokslininkų atradimas: alkio jausmas mus aplanko dėl 1999 metais atrasto hormono grelino poveikio. Šį hormoną atrado Japonijos mokslininkai. Jį daugiausia išskiria specializuotos skrandžio dugno endokrininės ląstelės, tačiau nedidelis jo kiekis išsiskiria ir viršutinėje plonųjų žarnų dalyje, placentoje, inkstuose, hipofizėje ir pogumburyje.
Hormono grelino veikimas: kaip nenutukti?
Grelinas skatina skrandžio sulčių išskyrimą ir motoriką, žadina apetitą, todėl vadinamas alkio hormonu. Jo kiekis kraujyje padidėja prieš valgį, o išskyrimas slopinamas praėjus 3 val. po valgio (išskyrimą slopina maistas). Jei žmogus ilgiau nevalgo, skrandžio sienelės nustoja gaminti greliną ir žmogus nustoja jautęs alkį. Grelinas yra tarpininkas tarp virškinimo sistemos ir smegenų. Tai galų gale paaiškina, kodėl daugeliui žmonių nerviniu pagrindu atsiranda nenugalimas noras sočiai pavalgyti. Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad streso metu besigaminantis hormonas kortizonas stimuliuoja grelino, kuris mums primena, jog laikas pasisotinti, išsiskyrimą. Įprastoje situacijoje toks „priminimas“ mums būtinas, o užpuolus stresui jis yra klaidingas ir priverčia valgyti tuo metu, kai organizmui maistas visai nereikalingas. Todėl užuot į stresą atsakius valgymu, reikia su juo kovoti. Žmonija jau nuo senų laikų tam randa pagalbą - vaistažolinius augalus, pavyzdžiui, mėtą, melisą, valerijono šaknį. Jos įeina į ne vieno raminantį poveikį turinčio vaisto sudėtį. Nekreipti dėmesio į stresą negalima dar ir dėlto, kad jis dažnai įtakoja nemigą, kuri savo ruožtu dar labiau stimuliuoja grelino išsiskyrimą. Tokio sustiprėjusio hormoninio smūgio rezultatas - žmogus neišvengiamai persivalgo ir tunka, o tai nervina dar labiau. Taigi nutraukti šią nelemtą kilpą reikia pačioje pradžioje - kol ji dar neužsmaugė.
Grelino veikimas skiriasi
Mokslininkas Devidas Kamingsas, dirbantis Vašingtono universitete (JAV), ištyrė, kaip grelinas veikia besilaikančiuosius dietų. Paaiškėjo, kad subalansuota mityba kūno masę vidutiniškai sumažino 17 proc. Tuo tarpu grelino kiekis padidėjo 24 proc. Fiziologinis šio hormono koncentracijos padidėjimo poveikis – žmogui nuolat norisi valgyti, jis jaučiasi pavargęs ir tingus. Po skrandžio mažinimo operacijos pasiekiamas 36 proc. svorio sumažėjimo poveikis, o grelino kiekis sumažėja iki 77 proc. ankstesnio kiekio. Jo koncentracija keičiasi nedaug, nepriklausomai nuo to, kaip seniai žmogus valgė. Ir nejaučiamas alkis. Greliną galima „apgauti“ ir be jokios operacijos. Valgant 4-5 kartus per dieną (būtinai nedideliais kiekiais!), galima lengviau kontroliuoti suvalgomo maisto kiekybę ir kokybę. Saikingai išalkęs žmogus (kitaip nei žmogus, dėl alkio netekęs proto), galės atsispirti pagundai suryti didžiulę riebią dešrą ar pyragą su grietinėle.
