Iš pradžių – teismai, o jei ir tai nepadės, pensininkų kantrybė gali trūkti, nes badaujantis pensininkas yra piktesnis už žvėrį, tvirtina pensininkus vienijančios organizacijos lyderė.
– Konstitucinis Teismas išaiškino, jo sumažintos pensijos turi būti kompensuojamos, o Seime svarstomas įstatymo projektas, leisiantis pensijas vėl pakelti nuo kitų metų sausio. Kaip už savo teises kovoja patys pensininkai? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Pagyvenusių žmonių asociacijos lyderės Grasildos Makarevičienės.
– Pradėjome teismų maratoną. Daug pensininkų Vyriausybę padavė į teismą: dirba mūsų asociacijos advokatai, įkūrėme konsultacinį centrą, kur mūsų narius konsultuoja advokatai, keli tarptautininkai. Jei tai nepadės, kreipsimės į Strasbūrą, Žmogaus teisių teismą. Kiekvienas pensininkas skundą teikia individualiai, tokių žmonių – jau apie tris šimtus. Tačiau tai – dar tik pradžia.
Kai mes išgirdome iš premjero, kad jis nesiruošia ir nėra suinteresuotas grąžinti pensijų, apsisprendėme galutinai. Jei KT nutarimas yra, jis turi būti vykdomas, o ne svajojama. Mums reikia valgyti šiandien, o ne laukti, kol grąžins išmokas.
– Viena jūsų siūlomų išeičių – taip pat priešlaikiniai Seimo rinkimai. Nors tai dabar nerealu, nejaugi galvojate, kad naujasis Seimas vėl kels pensijas? Ar siūlydami priešlaikinius rinkimus jūs įvertinate faktą, kad juose gali nedalyvauti apie pusę rinkėjų ir t. t.
– Manau, atvirkščiai: rinkėjų aktyvumas bus didelis, nes taip skurdinama šalis niekada nebuvo. Antra, koks mūsų Seimas, ar ten yra specialistų? Jei nori valdyti, reikia ką nors išmanyti. Juk Seimas pritaria Vyriausybės nesąmoningiems nutarimams. Galbūt tuomet reikia jiems gatves valyti, o ne Seime dirbti?
Tad parlamentą reikia paleisti. Ar čia Seimas, kai žmonės yra skurdinami. Kas čia per tragedija: anksčiau ar vėliau bus rinkimai, gal kitas Seimas bus geresnis. Labai norėjome nepriklausomos Lietuvos, o šalis dabar praskolinta ir nuvargusi.
– Pagrindinės jūsų kritikos strėlės sminga premjerui, Vyriausybei, Seimui. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pritaria šiems Vyriausybės veiksmams ir juos skatino.
– Niekaip nesuprantu, kam dirba mūsų prezidentė. Bet ji išrinkta liaudies ir mes ją gerbiame. Juk žiemą žmonės badavo. Diržus reikia veržtis visiems.
– Kalbėdami apie pensijų sumažinimą jūs vaizdžiai išsireiškiate esą tai ne kas kitas kaip „pensininkų genocidas“. Gal jau yra pirmųjų aukų?
– O kokių aukų jūs dar norite? Ar čia ne auka, jei žmogus su ištiesta ranka ar namuose badauja, konteineriuose ieško maisto. Auka yra ir ta, kad išaugo savižudybių skaičius, pasižiūrėkime: žmonės nuo tiltų šoka. Dėl ko? Vadinasi, geriau žudytis nei kęsti badą.
Mūsų niekas neklausė, ar nori mokėti mokesčius. O dabar biudžeto nesurenka. Tai atsistatydinkite, yra protingų žmonių, kurie surinks tą biudžetą.
– Tačiau ir pernai „Sodrai“ pritrūko pusantro milijardo litų. Ar jums ką nors sako skaičiai, darbo užmokesčio vidurkio mažėjimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas. Kitaip tariant, tas pensijas reikėtų jums mokėti ne iš darbuotojų, o iš biudžeto lėšų, tad tam tiesiog priešinsis visi mokantys mokesčius.
– Yra tam „Sodra“. Tai kur kontrolė, jei toks deficitas? Kokie pastatai, kokie rūmai, kokios išlaidos. Kodėl prileido prie šito? „Sodra“ buvo valdoma netinkamai. Argi galima į privačius fondus pervesti žmonių pinigus. Jei valstybė turi pinigų, tegu tai daro. Mes pensijas užsidirbome patys.
Jeigu „Sodra“ perka ir moka už kompiuterius milijonus, o po to vis tiek dirba senais , ar čia mokėjimas valdyti? Mūsų išrinktieji Lietuvą pavertė ubagų kraštu. Visi.
Ar mums reikia tylėti ir laukti, kol mirtis ateis? Pasakome savo nuomonę: jei nemoki valdyti šalies, palik ją ramybėje, o ne praskolink.
– Vis dėlto premjeras, nepaisant gausaus kritikų būrio, lietuviais didžiuojasi. Maža to, tai, jo galva, sveikintinas pavyzdys. Neseniai jis išsitarė: „Visuomenių gebėjimas prisitaikyti prie krizių ir sunkių socialinių iššūkių yra unikalus. Kai Europoje pradedi dėstyti, kiek reikėjo sumažinti potencialų biudžeto deficitą, biudžetininkų algas, pensijas ar savo asmeninę algą, kolegos iš kitų šalių sunkiai patiki“.
– Lietuviai yra labai daug nukentėję ir labai kantrūs žmonės: jie ir gulagus, ir sibirus pergyveno, tremtis. Jei jiems švieselė pasirodė bent menkiausia, jie tuo tikėjo.
Tegu A. Kubilius didžiuojasi ir toliau, bet susimąsto, ką jis daro, ką jis galvoja toliau daryti. Trūks kantrybė mūsų kantrios tautos, nes alkanas žmogus piktesnis už žvėrį.
Reikia žiūrėti savo šalies, o ne Europos, pirmiausia tvarką darykime savame krašte, pasakojo G. Makarevičienė.
Grasilda Makarevičienė (ELTA nuotr.)
Jonas Vilkelis
