Nuo 2012 metų pradžios sukčių aukomis jau tapo dvi dešimtys Šiaulių apskrities gyventojų. Didžioji dalis nusikaltimų įvykdyta aferistams telefonu padiktavus savo elektroninės bankininkystės duomenis.
Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas, kuruojantis Kriminalinę policiją, Robertas Jagminas sako, kad sukčių išradingumui, kaip ir aukų patiklumui, nėra ribų.
Aukos pasirenkamos atsitiktinai
– Per dvidešimt sausio mėnesio dienų Šiaulių apskrities policijoje pradėta dvi dešimtys ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo – vidutiniškai po tyrimą kasdien. Sukčiavimai tapę kasdienybe.
– Tokio pobūdžio nusikaltimai nėra tik šių metų problema. Jei pažiūrėtume praeitų metų pabaigos statistiką, gali paaiškėti, kad gruodžio pradžioje sukčiavimų įvykdyta tiek pat, kiek ir 2012-ųjų pirmosiomis dienomis.
Tai „banguojantys“ nusikaltimai – vieną dieną jų nėra, o kitą – šeši. Bet tai nereiškia, kad sukčiai vieną dieną „nedirbo“— jie tiesiog nerado aukų.
Daugiausiai gyventojų, tapusių telefoninių sukčių aukomis, pastarosiomis dienomis užregistruojama Radviliškio rajone. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar šio rajono gyventojus apgaudinėjo viena grupuotė — atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Gruodžio pabaigoje Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dviem dešimtims teisiamųjų didžiulėje sukčiavimo byloje. Nuteisti žmonės, kurie telefonu mulkino gyventojus. Iniciatorius sulaukė trylikos metų kalėjimo.
– Panašu, kad telefoniniai sukčiai veikia nuosekliai, pasirinkdami vieną konkretų regioną, paskui – kitą. Sąskaitos tuštinamos laikantis tvarkos?
– Jei dabar grupuotė „dirba“ su Radviliškio rajono žmonėmis, tai nereiškia, kad tuo pat metu ji negali veikti ir Joniškyje, ir Šiauliuose, ir kituose šalies regionuose, ir ne tik Lietuvoje. Veikiama atsitiktinai: surinko vieną numerį – auka pasiuntė velniop, susuko kitą – ir vėl, o štai trečias gyventojas nepasiuntė, padiktavo savo elektroninės bankininkystės kodus. Keli šimtai ar tūkstančiai – sukčiui į kišenę.
Nėra jokios sistemos — sukčiavimas vyksta elektroninėmis priemonėmis — nereikia niekur eiti, derėtis, užtenka tik telefonu užmesti jauką ir laiku ištuštinti „užkibusios“ aukos sąskaitą.
Skambintojai — nuteistieji
– Dažnai atsipeikėjama, kai nusikaltimas jau būna įvykdytas, o ne sulaukus skambučio, kai prašoma telefonu padiktuoti konfidencialius duomenis. Žmonės „užliūliuojami“?
– Kalbėdamasis su sukčių aukomis dažnai girdžiu: mane užhipnotizavo. Pokalbių su pareigūnais metu tie žmonės griebiasi už galvos kartodami, kad žinojo apie tokį sukčiavimo būdą, skaitė, girdėjo per televiziją. Bet štai, sulaukę skambučio, visus įspėjimus pamiršo.
Ne kartą teko girdėti sukčiaus ir jo aukos telefoninio pokalbio įrašą. Reikia pripažinti, kad nusikaltėlis kalba išties labai įtikinamai: pakilus, aiškus, malonus balso tembras, taisyklinga kalba, pabrėžtas intelektualumas. Nesunku patikėti, kad skambina banko, policijos ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojas. Šie faktoriai veikia lyg kokia hipnozė. O čia „pareigūnas“ dar informuoja apie valstybės pinigus, „plaunamus“ per sąskaitą. Argi nepadėti valstybei, juolab kad skambinantysis nekalba apie pinigus, tik apie sąskaitą, kurią esą būtina patikrinti.
– Policijos tyrimai rodo, kad sukčiavimų „štabai“ – kalinimo įstaigose. Skambina, jūsų žodžiais, aukšto intelekto kaliniai?
– Ikiteisminiai tyrimai iš tiesų patvirtina, kad gyventojams skambina kalintys asmenys. Veikiama grupėmis. Ar daug laiko reikia paskambinti? Surenki numerį: alio, labas, alio, labas. Arba „kimba“, arba ne.
Kali ne vien žemo intelekto asmenys. Kali daugybė išsilavinusių žmonių, kali ir tokie, kurie visą gyvenimą vertėsi nusikalstama veika, tačiau, vaizdžiai sakant, aukšto lygio. Kalėjimuose — ir daugybė nuteistų už sukčiavimą. O sukčius ir kalėjime yra sukčius — sugalvoja, kaip prasimanyti pinigų.
Vienas dėl telefoninio sukčiavimo pričiuptas kalinys pasakojo per dieną paskambindavęs tūkstančiui fiksuotą telefoną turinčių Lietuvos gyventojų, dauguma su skambinusiu „pareigūnu“ nesileido į kalbas, bet per dieną penki užkibo — pelnas garantuotas.
Kol vienam kaliniui auka diktuoja elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kitas jau mėgina įlįsti į to žmogaus banko sąskaitą ir pasisavinti joje esamus pinigus. Po to operatyviai kreipiamasi į greitųjų kreditų bendrovę dėl paskolos. Gauti paskolą nesudėtinga, jei sąskaitos savininkas neturi įsiskolinimų. Kreditas bematant iššluojamas, naudojantis tais pačiais slaptažodžiais. Keli pelningi sandoriai penkiagubai atperka šimtus nepelningų.
Svarbiausia – netylėti
– Ir iš kur toks lietuvių patiklumas? Ir ką daryti perpratus apgavystę?
– Lietuviai nėra labiau patiklūs negu kitų šalių, kur sukčiavimai ne mažiau gajūs, gyventojai. Galiu konstatuoti, kad daugybės žmonių sukčiams apgauti nepavyksta.
Kiti turi suprasti: atskleisdami duomenis nesvarbu kam – prisistačiusiam policijos, FNTT, STT pareigūnu, banko darbuotoju – jie rizikuoja prarasti pinigus, kurie yra sąskaitoje.
Kai kurie praradę santaupas, nesikreipia į policiją, nes gėdijasi buvę apgauti. O gėdytis tikrai nereikėtų, nes yra įvykdytas nusikaltimas. Patarčiau tą pačią minutę kreiptis į banką ir užblokuoti savo sąskaitą, kol ja nespėjo (jei nespėjo) pasinaudoti sukčiai. Kitas skambutis turėtų būti Bendrosios pagalbos centrui 112, kurio darbuotojai sujungs su policija. Svarbiausia, kad nukentėjusieji netylėtų.
Aferistams išradingumo netrūksta
– Telefoniniai sukčiavimai — pastarųjų metų nusikaltimai. Ar „alio, mama!“, laimėtos loterijos — jau praeityje?
– 2010-ųjų pabaiga, praėję metai ir dabar – dažniausiai sukčiai veikia telefonu išviliodami elektroninės bankininkystės kodus.
2007 – 2009 metais išpopuliarėjo sukčiavimai, kai už keliasdešimt litų žmonėms, neretai ir asocialiems, siūlyta atsidaryti sąskaitas. Natūralu, kad žmonės nemano kuo nors rizikuojantys – juk atidaryta sąskaita tuščia. Bet į ją sukčiai perveda pinigus, gautus iš greitojo kredito bendrovių. Paskola užgriūna sąskaitos savininką.
„Alio, mama!“ išlikę, bet toks būdas mažiau garantuotas, nes žmonės vis rečiau atiduoda pinigus. Pernai Šiaulių apskritį sukčiavimų su tokiomis legendomis buvo perpus mažiau nei ankstesniais metais. Tokių sukčiavimų pradžia – 2004 – 2005 metai.
Tebėra pranešama apie laimėjimus. Iš džiaugsmo žmogus be išlygų sudiktuoja slaptažodžius tariamam laimėjimui pervesti.
Tas pats ir kalbant apie apgavikišką darbo pasiūlą. Ieškantysis darbo sutinka su visais tariamo darbdavio reikalavimais, neaplenkiant ir savo sąskaitos slaptažodžių.
Paskutinis sukčių triukas – „Snoro“ griūtis. Iškart pasipylė skambučiai, kur buvo prisistatoma banko atstovais ir siūlomi būdai, kaip greičiau atgauti pinigus, tik esą reikia padiktuoti bankininkystės kodus.
Viena galiu pasakyti: reikia būti labai budriems, nes sukčių išmonė — beribė. Baigsis vienas dalykas, sugalvos kitą.
Ryšio blokavimo sistema – ne visur
Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus viršininko Viktoro Davidenko žodžiais, nors nuteistieji laisvės atėmimo vietose naudotis mobiliuoju telefonu neturi teisės, jie ryšio priemones įsigyja nelegaliai – kaliniams juos permeta arba artimieji perduoda su daiktais.
Telefoninio ryšio blokavimo įranga kalinimo įstaigose diegiama nuo 2007 metų. Anot V. Davidenko, šiuo metu ji veikia tik atskirose Pravieniškių pataisos namų— atvirosios kolonijos, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų teritorijose.
Ryšio blokavimo įrangą planuojama įdiegti ir kitose laisvės atėmimo vietose, todėl artimiausiu metu bus vykdomi šios įrangos viešieji pirkimai.
Edita KARKLELIENĖ
