ISL varžybose debiutavęs D. Rapšys daugumoje plaukimų demonstravo įspūdingą greitį, tačiau pusfinalio ir finalo varžybose aukštesnių vietų lietuviui iškovoti nepavyko. Nusileidęs Vilniaus Oro uoste D. Rapšys netryško iš laimės, tačiau kalbėjo apie sukauptą patirtį, didelį krūvį ir džiaugsmą, kad pandemijos akivaizdoje išvis yra kur demonstruoti savo talentą.
„Kažkaip keista. Praėjusiais metais po Pasaulio taurės buvau visiškai pavargęs, dabar grįžtu netgi išsekęs iš vidaus. Buvo labai sunku, bet patirtis labai gera“, – vos įžengęs pro vartus oro uoste ištarė žurnalistų apsuptas D. Rapšys.
Viso per 12 startų ISL varžybose D. Rapšys septynis kartus iškovojo pirmąją vietą, keturis kartus antrąją, vieną kartą užėmė trečiąją vietą.
Už visus šiuos pasiekimus D. Rapšys negavo nė vieno medalio, tačiau būtent tokiu formatu ir vyko šis ISL sezonas – už pergales buvo skiriami taškai, vėliau jie sumuojami. Bendrai „Energy Standart“ komandai lietuvis pelnė 116 taškų, už kuriuos turėtų gauti 33 tūkst. eurų premiją.
Danai, sakai, kad buvo labai sunku. Ar tai fizinis, ar psichologinis nuovargis?
Visko buvo. Nežinomybės daug, buvo sunku įsivažiuoti, sunku pajausti nuotolius, nežinojai, kaip viskas vyks. Nemažai eksperimentuoti teko, gavosi kaip gavosi.
Kas laukia dabar – poilsis, ar treniruotės?
Turime dabar karantinuotis, pasidaryti testus, netrukus, už dviejų dienų, važiuosime į Klaipėdą, dar vieną burbulą. Yra baseinas, sąlygos, vėl kibsime į treniruotes. Kol kas dar ten nebuvau, pirmą kartą Lietuvoje taip padaryta, kad baseinas vien mūsų. Čia (Budapešte) kokį burbulą atlaikėme, tai jau niekas nebus baisu.
Buvo aibė plaukimų. Vienuose sekėsi geriau, kituose sunkiau. Kurie plaukimai pačiam įsiminė labiausiai?
Patys pirmieji mačai buvo sunkūs, nes po tiek laiko nebežinojau kaip turiu plaukti. Nežinojau, kaip turiu išsidėsti ir koks yra mano greitis. Tas plaukimas, kur sustojau po 350 metrų, tai buvo visiems juokinga, visi juokėmės, bet galiu pasakyti, kad tas nuotykis kainavo man labai daug. Likusius penkiasdešimt metrų turėjau perlipinėti per savo galimybių ribas, buvo labai sunku. Teko atsigavinėti iki kitų mačų, kurie sekė po dviejų dienų. Nuotykis atrodo juokingas, pavyko net ir laimėti, bet būtent po šito nuotykio ir sekė visos kitos sunkio varžybos. Ateina varžybų diena, jaučiu, kad esu pavargęs iš vidaus. Pradedu plaukti labai greitai, bet nebeužtenka jėgų. Vėliau pradedu per lėtai, nebeužtenka greičio pradžioje. Tai bus gera pamoka į ateitį, žinosiu, kaip viskas turi būti.
Galbūt krūvis net ir tokio aukšto lygio sportininkams buvo kiek per didelis?
Šitos varžybos, mano galva, buvo sukurtos sprinteriams. Dabar atsirado tokių, kurie plaukia po 50 metrų. Mano rungtis, 400 m laisvuoju stiliumi, visuose čempionatuose, ar tai būtų Europos, ar pasaulio, vyksta pirmieji, nuo jų prasideda varžybų diena. O čia vyko paskutiniai, dar mane norėjo įkišti į estafetę, tai jau paprašiau trenerio, kad neplaukčiau. Jei dar tektų plaukti, tai nežinau kaip būčiau ištvėręs. Džiaugiuosi, kad suprato ir leido atsisakyti estafečių. Nors jose galėjau užsidirbti pinigų, bet jau nebeištverčiau.
Krūvis didelis, tačiau tai buvo galimybė užsidirbti. Kaip vertini šią galimybę?
Pilnai dar neįsigilinau į sistemą, bet manau, kad kitais metais viskas kardinaliai pasikeis. Čia geri sprinteriai galėjo užsidirbti tiek taškų, kiek man reiktų per tris rungtis. Manau, kad visi tą pamatė ir kitais metais sistema turėtų pasikeisti.
Turėjai progą įsitikinti, kaip ISL organizatoriai tvarkosi su pandemijos iššūkiais. Kaip bendrai vertini visą burbulą Budapešte?
Džiaugiuosi, kad sportas nugalėjo koronavirusą ir pagaliau pradėjo vykti varžybos. Džiugu, kad varžybos įvyko pilnai, niekas neužsikrėtė viduryje jų. Buvo daug taisyklių, visi privalėjo laikytis, nes buvo didelės nuobodos. Visi jų laikėmės ir kaip matome viskas pavyko
Ar komanda buvo patenkinta tavo pasirodymu?
Jie tikrai buvo labai patenkinti, nes praėjusiais metais aš juos truputį pavedžiau atsisakydamas dalyvauti. Šiemet mūsų sudėtis buvo stipresnė, išpildžiau jų lūkesčius ir jie sakė, kad viskas yra gerai, jie patys matė, kaip yra viskas sunku. Viskas pakankamai gerai.
Galbūt jau yra kalbų apie kitus metus?
Visi supranta, kad ateis kiti metai ir pamatysime. Neaišku kaip bus, neaišku, kam ko reikės. Kol kas nežinia, kokiai komandai reikės kokių taškų. Mačiau ir tokių, kurie surinko po vieną ar du taškus, kai amerikietis surinko ir šimtą. Žiūrėsime.
Varžybos vyko be žiūrovų. Ar plaukikai jaučia skirtumą rengiant varžybas be žiūrovų ir su jais?
Aš tik kokiose trečiose varžybose supratau, kad nėra žiūrovų. Komandos draugai iš tribūnų palaikydavo, rėkdavo. Tik kokiame ketvirtame mače pamačiau, kad nėra žmonių. Bet nebuvo kažkokio diskomforto
Ar ISL laikosi finansinių savo įsipareigojimų sportininkams?
Girdėjau visokių naujienų dėl šito. Kol kas pats nieko negavau, bet kažkaip nesigilinu. Pasitikiu tais žmonėmis, manau, kad viskas ten susitvarkys.
