Kiekvieną mėnesį Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiekia po kelias dešimtis Vaikų išlaikymo fondo administracijos pranešimų apie tėvus, o kartais ir motinas, vengiančius išlaikyti savo vaikus.
Į pasaulį kūdikį paleidę tėvai privalo juo rūpintis – maitinti, rengti, globoti, puoselėti. Nors atsakomybė tenka abiem tėvams, dažniau su vaikais ant rankų lieka motinos. Savo atžalomis turėjusių rūpintis vyrų keliai neretai nuvingiuoja tolyn nuo šeimos, palikus ją kapstytis, kaip išmano.
Skolos įspūdingos
Vakar Vaikų išlaikymo fondo administracija Panevėžio apskrities policijai pranešė apie keturis tokius vyriškius, vengiančius pareigos rūpintis vaikais. Jų gyvenamosios vietos, skolų sumos, amžius skirtingi, nusižengimas – vienas ir tas pats: nepaiso teismo sprendimo išlaikyti savo vaikus.
Trisdešimtmetis M. G. už dukters išlaikymą įsiskolino per 7 tūkstančius litų, kiek vyresnis D. R. už keturių vaikų išlaikymą skolingas per 26 tūkstančius litų, D. L. dviem savo vaikams skolingas beveik 14 tūkstančių, o 58-erių A. Č. taip pat dviem atžaloms skolingas per 7 tūkstančius litų. Jeigu ne prieš keletą metų šalyje įkurtas Vaikų išlaikymo fondas, šių ir kitų vaikų motinos neturėtų jokios paspirties, pačios turėtų sukti galvą, kaip išlaikyti vaikus. Dabar išmokas vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo, moka Vaikų išlaikymo fondas. Didžiausia fondo skiriama suma per mėnesį – 195 litai vienam be tėvo augančiam vaikui.
Valstybė alimentus moka tūkstančiams nepilnamečių.
Iki dvejų metų
Vaikais nesirūpinančių tėvų valstybė ramybėje nepalieka. Jeigu antstoliams nepavyksta išsireikalauti kiekvienais metais vis didėjančios skolos, piktybiški alimentų nemokėtojai perduodami policijai.
„Kiekvieną mėnesį gauname po keletą Vaikų išlaikymo fondo administracijos pranešimų apie vaikais vengiančius rūpintis tėvus“, – sako Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Romualdas Krištopaitis.
Kiekvienu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas, aiškinamasi įstatymams nusižengusio žmogaus gyvenamoji vieta, jam taikomas baudžiamojo kodekso straipsnis.
Anksčiau, pasak R. Krištopaičio, kol nebuvo įkurtas Vaikų išlaikymo fondas, pareiškimų dėl alimentų nemokėjimo policija gaudavo gerokai mažiau. Moterys, praradusios viltį sulaukti iš vyrų bet kokios pagalbos, matyt, numodavo į juos ranka. O valstybė, iš savo lėšų padėdama auginti vaikus, jų tėvams ramiai gyventi neleis.
Į teismą patekęs vaikams alimentus vengiantis mokėti žmogus, jeigu jis anksčiau nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmės greičiausiai išvengs, jis gali būti baudžiamas viešųjų darbų, jam taikytinos kitokios sankcijos. Tačiau jau teistiems asmenims gali būti skiriama griežtesnė bausmė, net laisvės atėmimas iki 2 metų.
Kai nelieka nė vieno
Šimtais tūkstančių vaikų šalyje rūpinasi tik motinos, ir tik retkarčiais tėvai. Tačiau kai kuriems vaikams lemtis lėmė neturėti nei tėčio, nei mamos. Nors šie gyvi ir sveiki gyvena savo pasirinktą gyvenimą, tėvų valdžią jiems apriboja valstybė.
Kai tėvas arba motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja savo valia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina jais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Tėvams išlieka ir privaloma pareiga mokėti savo vaikams alimentus.
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinoji vadovė Daiva Simonaitienė sako, kad per praėjusius metus dvidešimčiai tėvų buvo apribota jų valdžia į vaikus.
„Vieni vaikai apgyvendinti vaikų globos įstaigose, kitus ėmėsi globoti artimieji. Tačiau tikrieji tėvai vis tiek privalo mokėti savo vaikams alimentus“, – sako D. Simonaitienė.
Nerūpestingi, girtaujantys tėvai, kai iš jų paimami vaikai, įsivaizduoja, kad visi rūpesčiai jau baigėsi, vėl galės laisvai skrajoti. Bet atsakomybė ir pareiga, pasak skyriaus vedėjos, išlieka iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimu tėvai privalo vaikams kas mėnesį mokėti nustatytą sumą: kartais 150 litų per mėnesį, kartais daugiau, – priklauso nuo tėvų pajamų, turto.
Pirmasis pirkinys – keturiolikos
Iš tėvų išreikalauti pinigai pervedami į asmenines jų vaikų sąskaitas. Vaikų išlaikymo fondas vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams pinigų neskiria, įstatymas to nenumatė. Į vaikų sąskaitas gali atkeliauti tik iš jų tėvų išreikalauti pinigai.
Gera valia alimentus moka labai retas tėvas, per savo paties kaltę praradęs vaikus. Dažniausiai pinigai per didžiausius vargus išieškomi pardavus dar nepragertą turtą ar atskaičiuojami iš retkarčiais pasitaikančių uždarbių.
Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė sako, kad labai retai ir labai sunkiai pinigai išieškomi iš globos namuose augančių vaikų tėvų. Jeigu išreikalauti pavyksta, atitenka vaikams.
Pinigai kaupiasi sąskaitose ir atiduodami pilnametystės sulaukusiems. Sumos dažniausiai būna mažos, juk vaikus praradę tėvai dažniausia neturi jokio turto, nedirba, tad pinigų nėra iš kur paimti.
S. Jareckienė sako, kad keturiolikos metų sulaukę vaikai gali kartais iš susikaupusios sumos sau nusipirkti reikalingą daiktą.
„Nors vaikai viskuo aprūpinami, tačiau jeigu labai užsigeidžia įsigyti madingus sportinius batelius, džinsus ar dar ką nors, kartu su socialine darbuotoja eina į banką, pasiima pinigų ir eina pirkti geidžiamo daikto“, – sako S. Jareckienė.
Direktoriaus pavaduotoja prisiminė neseną nutikimą, kai iš alimentų dviem vaikams išlaikyti nemokėjusios motinos teismas priteisė butą. Jis buvo perrašytas vaikų vardu, ir pilnametystės sulaukę A. Bandzos vaikų namų globotiniai jau įsikūrė jame.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
