Jei šios kadencijos Seimo nariai galutinai apsispręs ir spės priimti įstatymą, draudžiantį jiems patiems ir kitiems valdininkams mokėti dalį algos vokeliuose, naujieji parlamentarai bus pirmieji, gerbiantys valstybę ir jos mokesčių sistemą.
Šiuo metu vidutiniška Seimo nario alga – 3474 litai atskaičius mokesčius, vadinamosios ūkio išlaidoms skiriama dar 6453 litai, tačiau tai yra neapmokestinamos pajamos. Turintiems biurus iš valstybės iždo atitenka 860 litų, dar nuo 323 iki 645 litų skiriama ryšio paslaugoms, rašo „Respublika“.
Ypač skubama
Už šias išlaidas net nereikia atsiskaityti, tad taip ir neaišku, kiek tušinukų ar rašymo popieriaus už kas mėnesį gaunamus tūkstančius nusiperka tautos išrinktieji ir ar tikrai tai perka.
Net keturiems Parlamento komitetams – Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų, Audito, Socialinių reikalų ir darbo – pateiktas Seimo statuto ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pakeitimo projektas.
Po pateikimo praėjusią savaitę už jį jau balsavo 42 parlamentarai, prieš buvo 2 ir 10 susilaikė. Komitetuose šis klausimas nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka.
Tokie pokyčiai baigtų neapmokestinamų pajamų vadinamosioms „kanceliarinėms išlaidoms“ ir kitokioms vertybėms erą. Iki šiol tokie pinigai buvo net didesni už tikrąjį Seimo narių atlyginimą. Tačiau manoma, kad įstatymų leidėjai gali gyventi dar geriau, juo labiau kad sumokės didesnius mokesčiui „Sodrai“, t.y. užsitarnaus sotesnę senatvę.
Europoje mokesčiai mokami
Tuo tarpu Europos Parlamente (EP), kur jau puspenktų metų darbuojasi trylika pasiuntinių iš Lietuvos, negalėtų net kilti minčių didesnę dalį lėšų mokėti neskaičiuojant mokesčių.
Juo labiau kad nelankantys plenarinių posėdžių politikai apskritai negauna dalies algos. Lietuvos parlamentarams leidžiama praleisti net trečdalį plenarinių posėdžių be jokios nuobaudos.
Jei EP narys neatvyksta į darbą, jam nesumokama vadinamųjų dienpinigių, kurie sudaro pagrindinę atlyginimo dalį. Europarlamentaras Gintaras Didžiokas vakar „Respublikai“ sakė, kad nepasirodžius plenariniame posėdyje kasdien netenkama apie 270 eurų (apie 930 litų). Net jeigu europarlamentaras ir atėjo į EP rūmus, dirbo kituose posėdžiuose.
„Jeigu nebūni Briuselyje ar Strasbūre EP darbo dienomis, vadinasi, tau nieko ir nemoka, – sakė G. Didžiokas. – Jeigu praleidi pusę posėdžių, tau gali nubraukti pusę biurui priklausančių pinigų, o tam skiriama 3 tūkst. eurų (apie 10 tūkst. 300 litų). Manau, tokia sistema yra logiška – ar reikia mokėti žmogui, jei jis vietoj savo tiesioginio darbo renkasi ką nors kitą. Ir EP nėra taip, kaip Lietuvoje, kur net parlamentarai nesumoka pusės mokesčių“.
Pasak europarlamentaro, politikų darbingumas EP kontroliuojamas itin paprastai – kiekvieno posėdžio metu būtina pasirašyti specialiame registre, kurio duomenys perduodami Parlamento finansų skyriui ir pagal tai skaičiuojami atlyginimai.
G. Didžiokas sakė, kad kartais europarlamentarai pamiršta pasirašyti plenarinių posėdžių registro knygoje, tačiau vėliau tai bus „priminta“ – atlyginimų dieną.
„EP neįsivaizduojama tai, kas kartais pasitaiko Lietuvos Seime, kai politikai užsiregistruoja, o vėliau kur nors dingsta, – sakė G. Didžiokas. – Juo labiau neįtikėtina, kad vieni kolegos balsuotų už kitus, nors Lietuvoje to taip pat, deja, yra buvę. Manau, EP narių požiūris į savo pareigas yra gerokai atsakingesnis – ten išrinkti žmonės žino, ko atėjo į politiką“.
Balsavimo dienomis EP salės nepamatysi pustuštės, kaip kartais atrodo Seimas net priimant svarbius valstybei įstatymus. G. Didžioko teigimu, taip yra todėl, kad EP labai griežta posėdžių reguliavimo tvarka.
„Balsavimas plenariniuose posėdžiuose yra šventas reikalas, todėl įprastai būna beveik visi EP nariai. Kiekvienam mūsų tai yra garbės reikalas, ir plenarinių posėdžių metu niekas neplanuoja jokių susitikimų ar kelionių“, – teigė G. Didžiokas.
Julius Girdvainis
