Valstybės įmonių ir jos valdomų bendrovių vadovams, iki šiol gavusiems ne vieną dešimtį tūkstančių litų siekiančias algas, teks kiek pasispausti. Vyriausybė nusprendė nuo gegužės nubraukti ketvirtadalį jų atlyginimo ir sumažinti priedų bei premijų dydį.
Kai kurių valstybės įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimai gerokai lenkia aukščiausių šalies vadovų algas. Politikai ne kartą kalbėjo, kad jos akivaizdžiai per didelės. Su krize kovojanti Vyriausybė vakar pritarė nuomonei, kad taupymo laikais įmonių vadovai turės pagyventi kukliau.
Įspūdingos algos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ir Vyriausybės palaimintame nutarime nurodoma, kad algų mažinimas palies ne tik vadovus, bet ir jų pavaduotojus bei vyriausiuosius buhalterius.
Atlyginimo su priedais dydis bus ribojamas nuo 6 iki 5 vidutinių mėnesinių įmonės darbuotojų darbo užmokesčių. Maksimalus priedų dydis bus sumažintas nuo 55 iki 30 proc. tarnybinės algos, o premijos, mokamos iš bendrovių pelno, sumažės nuo 4 iki 1 tarnybinio atlyginimo dydžio per metus.
Didžiausią algą su priedu ir premija, siekiančią 25,6 tūkst. litų, galėjo išsimokėti "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka. Bendrovių "Lietuvos energija" generalinio direktoriaus Dariaus Masionio bei Rytų skirstomųjų tinklų vadovo Rimanto Vaitkaus didžiausia alga galėjo siekti beveik 23 tūkst. litų. Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus Viktoro Ševaldino alga su priedu ir premija siekdavo 17,3 tūkst. litų.
Lemia kategorija
"Penktos kategorijos įmonės vadovas per mėnesį galėdavo išsimokėti apie 21 tūkst. litų, dabar jis galės išsimokėti 11 tūkst. litų su visais priedais", - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Jis tvirtino, kad privačios bendrovės tvarkosi kur kas racionaliau. "Oficialiais duomenimis, per 10 tūkst. litų siekiantį atlyginimą Lietuvoje gauna tik 7 tūkst. žmonių. Valstybės įmonių vadovų algos viršija ne tik Seimo narių, bet ir prezidento uždarbį", - pridūrė ministras.
Valstybei priklausančios ir jos valdomos bendrovės suskirstytos į 6 kategorijas. Nuo jų priklauso vadovų atlyginimų skaičiavimo koeficientai. R.J.Dagys atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis buvo suskirstytos įmonės. "Ta tvarka mūsų tikrai netenkina", - pažymėjo ministras.
Monetų kalyklai negalioja
"Darbo užmokesčio sistema bendrovėje turėtų būti susieta su bendrovės rezultatais, o ne su nežinia kokiomis mistinėmis kategorijomis", - per Vyriausybės posėdį kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Jam taip pat užkliuvo svarstomame nutarime atskirai įrašyta nuostata, kad jis negalioja bendrovei Lietuvos monetų kalyklai. "Neturi būti daroma jokių išimčių. Matau, kad čia lobizmas. Tai labai blogas precedentas, nes galima rasti ir daugiau įmonių, kurios, pabrėždamos savo išskirtinumą ir reikšmę, atras argumentų, kodėl joms nereikėtų taikyti naujos tvarkos", - tvirtino E.Masiulis.
Ministras R.J.Dagys paaiškino, kad Lietuvos monetų kalyklos pavadinimas dokumento projekte atsirado tuomet, kai to paprašė šios įmonės steigėjas Lietuvos bankas. "Valstybei, kaip steigėjui, ši įmonė nepriklauso, todėl nutarimas jai neturėtų galioti. Nuostata įrašyta tam, kad nebūtų jokių abejonių", - teigė jis.
Nežino, kiek sutaupys
Pasak R.J.Dagio, tik šių metų pabaigoje paaiškės, kiek pinigų pavyks sutaupyti sumažinus įmonių vadovų algas. "Sutaupyti pinigai liks kaip tos įmonės pelnas. Valstybė - pagrindinis šių įmonių akcininkas, o pelnas yra valstybės žinioje", - dėstė jis.
Balandį turėtų paaiškėti, kiek įmonių palies naujasis Vyriausybės nutarimas. Teigiama, kad atlyginimai bus sumažinti pusei tūkstančio valstybei priklausančių įmonių vadovų. R.J.Dagys tvirtino, kad Saulėlydžio komisijai pavesta apsvarstyti, kurias įmones reikėtų privatizuoti.
Lauryna Vireliūnaitė
