Kodėl tiek mažai jaunų žmonių užsiima politika – profesionaliai ir vedami pašaukimo? Anksčiau matydavau daug priežasčių, bet vieną atostogų rytą supratau, kad visas šalutines priežastis užgožia pagrindinė – tikro noro stoka.
Jauni žmonės nenori, nes politika - tai sunku. Paskui atrandamos priežastys, pasiteisinimai ir nusivylimai, esą vyresnieji neprisileidžia, neva tai nešvarus užsiėmimas. Bet kai nori, viską įveiki. Banalu, bet taip yra. Gaila, nes būtent jauni žmonės galėtų praskinti kelią naujoms idėjoms mūsų politikoje, atsinešti naujo entuziazmo, tikėjimo savo jėgomis. Kol kas stebime tam tikrą jaunimo konformizmą, prisitaikymą prie realybės. Vis tik bevelėju likti optimistu ir tikiu, kad padėtis keisis.
Tiesa, būna, kad ir brandūs žmonės paskuba nusivilti. Antai Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas viename interviu leido suprasti esąs nusivylęs didžiąja politika. Gal tai nekaltas paflirtavimas su politika nusivylusia rinkėjų dalimi, o gal ir tikra būsena, kurią irgi galima suprasti. Bėda tik ta, kad V. Muntianas su kolegomis iš Darbo partijos kadaise taip sukėlė vargdienių viltis, kad dabar jos virsta į neviltį, o geriau gyvenančius žmones Darbo partija varė į neviltį išsyk, nuo pat pirmų žinių apie save. Palikęs Darbo partiją, V. Muntianas padarė teisingą žingsnį, suteikusį pagrindo tikėtis, kad dalis buvusių ar esamų darbiečių evoliucionuos – todėl dabar Seimo pirmininkas privalo šias viltis pateisinti.
Užtat Gediminas Kirkilas niekada neprarado vilties. Tai ir lėmė jo sėkmę. Pirmosiomis savaitėmis G. Kirkilas atsiskleidė kaip geras ir išradingas premjeras, galintis elgtis nestandartiškai. Be to, naujasis ministras pirmininkas yra politikas iki kaulų smegenų, jis tiesiog gyvena politikoje, ir tai neabejotinas pliusas. G. Kirkilo medaus mėnuo su tauta prasidėjo gerai. Tiesa, rudenį jis baigsis, ir premjero laukia išbandymai ieškant kompromisų Seime – bet premjeras iššūkius mėgsta, ir tai nuteikia viltingai.
Nepraranda vilties ir Rolandas Paksas. Žmogus išstumtas iš didžiosios politikos, todėl tenka realizuoti savo gebėjimus įprastoje jam aviacijoje. Apskristi aplink pasaulį – neginčytinas pasiekimas. Didelė dalis žiniasklaidos iš esmės ignoravo šį faktą, nors vasarą ne tiek daug įvykių. Ignoravo ne veltui, o greičiausiai nujausdama, kad R. Pakso reklama yra pavojinga. Iš R. Pakso ne kartą sulaukdavome netikėtumų, ypač tada, kai atrodė, jog jis praradęs įtaką. Apskrisdamas planetą, R. Paksas norėjo paryškinti savo kaip žmogaus, įveikiančio didelius sunkumus ir išbandymus, profilį.
Bet nusileiskime ant žemės, kuri šiemet išdeginta saulės. Lietuvos sausra – tai ir Europos Sąjungos sausra, kadangi Briuselio bendroji žemės ūkio politika numato kompensacijas nukentėjusioms šalims. Todėl ūkininkų ar bendrovių nevilties ir bankrotų nesulauksime.
Nuostoliai vienur, pelnai kitur: sausi orai – balzamas turizmo darbuotojams. Antai Palangą iš naujo atranda kaimynai iš Rytų. Prie prabangiausių kurorto viešbučių puikuojasi mersedesai su baltarusiškais ir rusiškais numeriais. Palangiečiai patenkinti – skirtingai nuo vakariečių, atvykstančių kelioms dienoms pažintiniais tikslais, rusai ir baltarusiai dažnai išsiperka viešbučių kambarius mėnesiui ar pusantro - ir leidžia dieneles bei litus.
Turistų srautai galėtų plėstis, tačiau mūsų žinybos perdėm uoliai taiko Briuselio nurodymus – šį pavasarį, prieš pat aktyvaus turizmo sezoną, Lietuva taip sugriežtino turizmo firmų akreditavimo prie Lietuvos ambasadų užsienyje sąlygas, kad daug firmų prarado viltį biurokratinėse džiunglėse ir tiesiog nutraukė veiklą Lietuvos kryptimi. Aiškiai persistengta. Nepadeda mūsų turizmo sektoriui plėtotis ir eilės vizoms gauti, prie kai kurių ambasadų jos jau tapo chroniškos. Todėl kol privačios firmos kuria Lietuvai jos tarptautinio įvaizdžio strategiją, tikėkimės, kad valstybinės įstaigos ilgai nelaukdamos užlopys kai kurias šio įvaizdžio skyleles. Svarbu, kad jos tik nepritrūktų noro - kaip tas jaunimas, nuo kurio pradėjau šį komentarą.
