Trečiajame šiais metais Kolegijos posėdyje generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pripažino, jog genocido, karo nusikaltimų ir nuskaltimų žmoniškumui bylos tiriamos vangiai.
Savo pranešime prokuratūros vadovas aptarė 3 pagrindines temas – genocido, karo ir žmoniškumo nusikaltimų tyrimo aktualijas, viešojo intereso gyvenimo problemas ir ikiteisminio tyrimo prokurorinės kontrolės aspektus, išryškėjusias po apygardų prokuratūrų atliktų tarnybinių patikrinimų.
„Patikrinimai parodė, kad nėra aiškios prokurorinės pozicijos Seimo nurodytais probleminiais prokuratūros veiklos klausimais, todėl galiu pasakyti, kad priekaištai, jog prokurorai susigyvenę su susiklosčiusia padėtimi, yra pagrįsti“, – sakė generalinis prokuroras A. Valantinas. Pasak generalinio prokuroro, realiai ikiteisminis tyrimas dėl genocido ir karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui 2007 m. buvo ir yra atliekamas 88 baudžiamojoje byloje, tačiau ikiteisminio tyrimo rezultatai yra nepatenkinami – teismui 2007 m. nebuvo perduota nei viena šios kategorijos baudžiamoji byla.
Kolegijos posėdyje buvo akcentuota Kauno apygardos prokuratūros veikla šioje srityje – daug naudos turėjo šios apygardos teritorinių prokuratūrų, apygardos teritorijoje veikiančių ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovų koordinacinis pasitarimas. Jame buvo sudaryti masinių Lietuvos gyventojų trėmimų, Lietuvos partizanų naikinimo tyrimo veiksmų planai, numatytos konkrečios priemonės ir jų įvykdymo terminai, iš esmės peržiūrėti darbo ir kontrolės organizavimo klausimai. Atkreiptas dėmesys, kad iš kauniečių reiktų pasimokyti visiems prokurorams. Taip pat buvo pasiūlyta, esant reikalui į tyrėjų darbo grupes kviesti specialistus iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, tyrimo metu konsultuotis su Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, kitų panašaus pobūdžio valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais.
„Turėtų būti permąstyti ir įgyvendinti visi Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus parengto apibendrinimo pasiūlymai“, – susirinkusiems Kolegijos nariams nurodė generalinis prokuroras.
Ragina aktyviau ginti viešąjį interesą
Atkreipdamas dėmesį į viešojo intereso gynimo problemas Kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas pabrėžė, jog šiais, kaip ir praėjusiais metais, civilines bylas tiriantys prokurorai parodė, kad ginant žmogaus teises bei teisėtus interesus daug galima nuveikti ir civilinės teisės srityje. Nepaisant to, generalinis prokuroras nebuvo patenkintas apygardose atliktais patikrinimais primindamas, kad patikrinimų medžiagoje turėtų būti nurodyta ne tik statistinė analizė, ne vien konstatuojama susidariusi padėtis, bet ir analizuojamos tendencijos, teikiami pasiūlymai, kas konkrečiai turi būti daroma. „Prokuroras turi parodyti skaudžiausias visuomenės problemas, pasakyti, ką tinkamai, o ką netinkamai daro atsakingos valstybės institucijos, atskiri tarnautojai, kokie teisės aktai ir kodėl funkcionuoja netinkamai“, – sakė Kolegijai pirmininkaujantis generalinis prokuroras.
A. Valantinas pabrėžė prokuratūros bendradarbiavimo su institucijomis, kurios turi įgalinimus ginti viešąjį interesą atitinkamose srityse, svarbą. Kolegijos posėdyje akcentuota, kad turi būti paisoma procesinių dokumentų teikimo ir nagrinėjimo terminų.
Būtina sparčiau vykdyti ikiteisminį tyrimą
Aptariant ikiteisminio tyrimo prokurorinės kontrolės reikalus dėmesys buvo skirtas ikiteisminių tyrimų trukmei, nukentėjusių asmenų procesinių teisių apsaugai ir skundų nagrinėjimui. „Kolegos, turime kardinaliai keisti požiūrį į ikiteisminio tyrimo spartą. Kokiomis organizacinėmis priemonėmis tai padarysime, yra visų mūsų galvosūkis ir bendras reikalas. Reikia surasti būdą, kaip šiuos procesus pagreitinti“, – ragino generalinis prokuroras.
Kolegijos posėdyje griežtai buvo pasakyta, jog kol kas neveikianti informacinė duomenų bazė, negali būti pasiteisinimas prokuratūros vadovui, nežinančiam, kas kiek kokių bylų turi, kiek laiko vyksta tyrimai, kokie veiksmai juose atliekami. Generalinis prokuroras pabrėžė, kad šiandien baudžiamojo proceso įstatyme taip sureguliuota, jog tik įtariamasis gali skųstis dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, reikalaudamas nutraukti per ilgai trunkantį tyrimą. „Jeigu esant ir tokiai reglamentacijai atsiranda nors viena byla, nutraukta dėl proceso užvilkinimo, tai rodo, kad padėtis yra bloga“, – susirūpinimą reiškė generalinis prokuroras. Prokuratūros vadovas pabrėžė, kad prokurorų savarankiškumo principas nereiškia, jog jiems netaikoma jokia atskaitomybė ir atsakomybė.
Prokuratūros kolegijos pirmininkas akcentavo, kad prokurorams nederėtų nukrypti į ginčus dėl procedūrų. Prokurorai neturi leisti susidaryti situacijai, jog apie nusikalstamą veiką pranešęs žmogus, vėliau taptų beteisis procese: „turime matyti bylos esmę ir jeigu žmogus yra pareiškęs savo procesinę poziciją, prokuroras turi ieškoti ir rasti būdų, kaip leisti žmogui dalyvauti procese“, – savo kalbą baigė A. Valantinas.
Prokuratūros kolegijos posėdyje taip pat buvo svarstytas klausimas dėl išteisinamųjų nuosprendžių priežasčių, svarstytos kandidatūros į Prokurorų etikos komisijos narius, aptarti ūkiniai prokuratūros reikalai.
