Žmogau, Vilniaus universitete dėstytojų darbo krūvis yra milžiniškas, reikalavimai jiems - neadekvatūs suteikiamoms galimybėms dirbti, o atlyginimai - juokingi. Dėl to jaunimas čia neužsibūna. Metus pabando dėstyti, apžioti visus grūdamus darbus, vykdyti reikalavimus, o kai supranta, kad paroje vis dar tik 24 valandos, o per pertraukėles tarp paskaitų pamiegoti nepavyksta, nes vis eina studentai su klausimais ir dekanai su reikalavimais, tai ir išnyksta iš VU. Lieka dirbantys iš inercijos, nieko nepaisantys mokslininkai (vyrai dažniausiai, nes jiems mažiau nei moterims šeima rūpi) ir tie, kurie mielai išeitų, bet jų amžiaus sulaukus sunku būtų rasti darbą.

Dabartinė siūloma aukštojo mokslo reforma yra patogi populiarioms, bet jau rinką persotinusioms specialybėms - teisininkams, vadybininkams, gal dar ekonomistams. O reikalingos, bet dėl mažų atlyginimų nepopuliarios specialybės liks be studentų, nes jie niekaip iš savo išmaldos negrąžins paskolos.

Gal Tamstos aukštoji ir nestokoja jaunų žmonių, trokštančių dėstyti (nežinau, iš kokios aukštosios Tamsta esate), bet VU padėtis - tragiška. Gal Jūsų dėstytojai turi kabinetus, kuriuose gali sėdėti po 1-2 žmones? Mes sėdime 8 žmonės mažučiame kabinete, į kurį vis ateina konsultuotis studentai. kartais nėra kuo kvėpuoti. Yra dienų, kai skaitau paskaitas po 8 valandas, po to gerklė nebeveikia. Vadovauju tokiam skaičiui baigiamųjų ir kursinių darbų, kad logiškai mąstant jie ie negali būti gerai parašyti - nespėju dorai nei perskaityti, nei naujausią medžiagą studentams parekomenduoti. O kur dar beviltiškos komisijos, kuriose reikia dirbti, reikalavimai siūlyti kursus užsienio kalbomis, nes kitaip negausime vietų magistrantūroje, kažkokių projektų brukimai ir reikalavimas skelbtis ISI žurnaluose, kuriems visia neįdomi vietinės reikšmės tematika, o lietuviški žurnalai - ne guminiai, visų siūlomų tekstų negali patalpinti.

O po to dar pareiškiama, kad didinti atlyginimų negalime, nes VU negavo lėšų.

Bumblauskai išmok Istorija paskui skies savo nesamones...

Tai kas atsitiko "kapsuko" universitetui, kad pritrūkot jaunų dėstytojų? Kodėl mes jų nestokojame? Kodėl savų neugdote, o tik iš mūsų perviliojate? Gal pirmiausia išsišluokit. Pasižiūrėkit, kodėl savų absolventų nesužavėjote mokslu. Kokia ta jūsų studijų kokybė, jei paskui jus gabus jaunimas neina? Gal ne tas vertybes jiems diegiate? Gal galų gale ramiai prisipažinkite, kad tai jūs ir tapote tikrais provincialais, paskendę savo smulkiose intrigose, apkalbose, rietenose - žiurkių lenktynėse. O dar vienos BLOGOS REFORMOS, ponas Bumblauskai ir panele Vaišvilaite, siūlyti nebereikia. Pasižiūrėkit, kas išėjo iš jūsų "prezidentūros" užkaboriuose ir televiziniuose "show" suminkytų žemės reformos, sveikatos reformos, teisinės reformos ir t.t. Kur stumiate Lietuvą su iš anksto blogomis reformomis? Atgal į vergovę? Kad pradėtume šlovinti sovietinį "stabilumą"? Ar tikrai to norit?

REFORMA? Ne, tai nusikaltimas. Apgalvotas, su toli siekiančiais tautos griovimo tikslais, įvilktas į krautuvininkų "filosofijos" apdarą, kad būtų nors kiek patrauklus "liaudžiai". Tai, ką Jūsų šutvė siūlo, nėra jokia reforma. Pirma nesąmonė: nemokamos „tarbos“ dviems metams davimas tam, kuris vidurinę baigs geriausiais balais. Juk puikiai žinote, kad gabiausieji nėra tie, kurie VISUS dalykus mokosi "dešimtukais". Neretai gabiausieji gana anksti susidomi atitinkama mokslo sritimi ir natūralu, kad jai skiria daugiausiai dėmesio, laiko ir pastangų. Versti juos vienodai kalti visus dalykus yra nusikaltimas, to jauno žmogaus talento žlugdymas. Visus dalykus geriausiai besimokantys labai dažnai būna tik vidutinybės. Edisonas, Einšteinas, Kantas, Mocartas... nebuvo "dešimtukininkai" šių dienų prasme. Kiek pavyzdžių jums dar reikia? Motyvacija studijuoti konkrečią sritį iš esmės skiriasi nuo "bendrojo lavinimo" mokykloje. Antra nesąmonė: stojančiųjų srautas - universiteto "geros veiklos" kriterijus. Taip pat puikiai žinote, kad šiuo metu vidurinėse (nesvarbu, ar tai "gimnazijose" ar to vardo neturinčiose) mokyklose nėra jokios profesinio orientavimo (nors informavimo, jau ne nekalbant apie profesinį konsultavimą ar veiklinimą). Iš tikrųjų reikia plėsti stojančiųjų galimybes sąmoningai pasirinkti. O ką matome dabar? Ar išimtis, kai stojama ten, kur "bičai" sakė, kad lengviau praleidžia, mažiau reikalauja? Trečia: ar moderniųjų IT amžiuje universiteto vertė iš tikrųjų priklauso nuo vietovės, kurioje yra jo pastatai?

Reformos iš tikrųjų reikia, bet ji turi būti daroma visai kitose kryptyse. Žinoma, ne internetiniame komentare tai galima išdėstyti. Bet kai ką ir čia pasakyti galima. Pirmiausia, būtina nedelsiant keisti dėstytojų - mokslininkų veiklos vertinimo metodiką. Dabartinė, Mokslo tarybos technokratų sukurpta "sistema" reikalauja "žaliųjų publikacijų" kiekybės. Gali parašyti labai gerą straipsnį, tačiau žymiai geriau įvertintas bus tas, kuris tuo pat metu prakiš 10 kompiliacinių rašliavų, beveik to paties turinio, tik su pakeista „kepure" (pavadinimu). Antra, universitetų bazės reikalai. Juk universiteto miestelį tikrąja to žodžio prasme turi tik vienas Lietuvos universitetas, o visi kiti - išmėtyti. Kam iš jūsų nežinoma, kad naujiems atradimams reikia skirtingų sričių specialistų pastovios integracijos, bendrų ieškojimų. O kokia gali būti integracija, kai vienas kito nepažįstame? Tik susimildami, nepradėkite aiškinti, kad visa informacija yra internete ir pan. Trečia, mokslininkų mobilumas. Kam iš jūsų šutvės nežinoma, kad mokslas negali būti uždarytas? O kokias sąlygas mobilumui mes turime? Jei gavai vieną komandiruotę per metus, tai džiaukis, nes kitos nebeskirs, kadangi nebėra pinigų. O be to mobilumo kaip pasiekti, kad žinotų tavo universitetą? Nejaugi kam nors čia dar neaišku, kaip tuos "reitingus" užaugina tarptautiniai projektai, diskusijos. Daugybė lietuvių jau šiandien dirba įvairiuose pasaulio universitetuose. Tai nors juos iš pradžių pasiekime. Gal ponaitis Steponavičius įvardintų žymią lietuvę profesorę - vadybos specialistę, dirbančią Atlantoje. O gal žino kitą, dirbančią Notre Dame universitete? Reikia skatinti ir Lietuvos, ir tarptautinių tarpuniversitinių grupių kūrimą.

Pagaliau, jei kurį nors universitetą nuodija intrigos, jei jam vadovaujanti grupuotė naikina jai neįtikusias katedras, arba jei universitetui vadovauja nepakeičiamasis generolas, tai ir spręskite konkrečius atvejus, o ne plyšaukite apie "valdymo reformas" abstrakčiai. Nėra reikalo dulkinti nešvarius vieno ar kito chamo skalbinius virš visos Lietuvos, rėkaujant, kad dėl to reikia "reformos".

Oooo...
Bumblauskis...
...dvaro "istorikas" prabilo :)

Steponavičių su Adomėnu parėmė Bumbliauskas - žinosim, kam pateikti sąskaitas. Pavardes verta pradėti fiksuoti.

Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
2009 03 26




Steponavičiaus „reforma“ – šantažu ir propaganda



Kaip žinote, G. Steponavičius žiniasklaidoje užkaitė savo „reformos“ propagandą. Bet jis pasikinkė ne tik žiniasklaidą. Paskutiniu metu jis įnirtingai naudojasi ir atviru šantažu. Primename, jog iš Europos struktūrinių fondų per 2008-2013 metus Lietuvos mokslui ir studijoms turi būti skirta keli milijardai litų. Jau paruošta daug projektų (ir gerų, ir blogų), bet pinigų vis neskiriama arba paskirta labai mažai. Nes G. Steponavičiui priklauso galutinio sprendžiamojo balso teisė, kada skirti pinigus. Tačiau jis nuo pat tada, kai pradėjo eiti ministro pareigas, užsiima tik vilkinimu – pasirašo projektus tik tų aukštųjų mokyklų, kurių vadovai išreiškia viešą pritarimą G. Steponavičiaus „reformai“. Ir visai nesvarbu, ar tie projektai kuo nors su siūloma reforma susiję, ar ne. Tai akademinei bendruomenei ir kitiems besidomintiems jau vieša paslaptis – Steponavičiaus klika rektoriams ir prorektoriams sako tiesiai: negausite žadėtų milijonų tol, kol nepradėsite liaupsinti siūlomo „reformos“ projekto, kol nepadėsite jo prastumti.

Vėliausias pavyzdys, apie kurį kalbėjo ir Grupė. Žiniasklaida paskelbė, jog BNS surengtoje spaudos konferencijoje VU prorektorius J. R. Lazutka pritarė Steponavičiaus „reformai“. Peržiūrėję šios konferencijos vaizdo įrašą, pamatysime, jog toks pranešimas nėra visai korektiškas. VU prorektorius paprasčiausiai laviravo – nei aiškiai pritarė, nei nepritarė. Savo kalboje jis rėmėsi ir VU Senato pareiškimu dėl reformos, kurį pasirašė VU rektorius ir Senato pirmininkas. Deja, iš šio pareiškimo jis pacitavo tik kelias bendresnes ištraukas. O to užteko, kad ir G. Steponavičiaus komanda, ir žiniasklaida tai pateiktų kaip Vilniaus universiteto pritarimą „reformai“. J. R. Lazutka viešai nesipriešino tokiam jo žodžių traktavimui. Už tai buvo atsilyginta – po kelių dienų G. Steponavičius pasirašė popierius, kuriais skirta 100 mln. litų VU bibliotekos praplėtimui ir atnaujinimui.

Tai ne vienintelis pavyzdys. Jau anksčiau už pritarimą „reformai“ Klaipėdos ir Kauno aukštosioms mokykloms skirta virš 300 mln. litų. VU, daugiausiai reiškęs nesutikimą su Steponavičiaus projektu ir dėl to negavęs lėšų jau seniai parengtų projektų vykdymui, pasimokė iš Klaipėdos ir Kauno ir padarė „teisingas“ išvadas.

Visa tai tapo ir tampa „pamoka“ kitiems ir didina G. Steponavičiaus ir jo „reformos“ „šalininkų“ būrį. Steponavičius čia elgiasi kaip tipiškas šantažistas, kurio vieta ne ministro kėdėje, o pataisos namuose. Machinacijos su struktūrinių fondų milijardais turės liūdnų pasekmių Lietuvai. Pirma, dėl daugelio priežasčių pavėluotos investicijos bus ne tokios efektyvios, kokios galėjo būti. Antra, teisingai investuoti milijardus reikalauja daug laiko. Tad bet koks dirbtinas atidėliojimas didina grėsmę, jog tie milijardai nebus tinkamai investuoti iki 2013 m. Tai reiškia, kad pinigai turės būti grąžinami Briuseliui.

Gausėjant „palaikančiųjų“ ir priverstųjų palaikyti Steponavičiaus „reformą“ chorui, labai svarbu, jog savo poziciją aiškiai išsakytų tie piliečiai, kurie nepritaria šiai vykstančiai beprotybei.

nu taip pirsciojant nieko nepasieksi, reik dart ir visks.
pirmyn.

labai tikiuosi, kad pavyks.
nuosirdziai tikiuosi.

Švietimo reforma......tai tos pačios "pasakos" kurias sekė komercinės televizijos pradėdamos savo veikla...... dabar apie konercinių TV laidų "kokybę" jau visi pamiršo.....liko tik pinigai.....