Vis dėlto, pasaulinė naftos krizė skaudžiai smogė visiems automobilių gamintojams, ypač tokiems kaip „Alfa Romeo“, kuri specializavosi ne tik kompaktiškais hečbekais, bet ir sportiniais automobiliais, kurie būdavo aprūpinti 6 cilindrų varikliais. Būtent šie modeliai atnešdavo didžiausią pelną, tad kai tokių automobilių paklausa sumažėjo iki minimumo, „Alfa Romeo“ patyrė labai didžiulius nuostolius, kurie privedė iki skambučio „Fiat Group“ vadovams.
1986 metais „Alfa Romeo“ oficialiai tapo didžiulės „Fiat Group“ imperijos dalimi, atsikratė didžiulių skolų ir pradėjo galvoti apie šviesią ateitį, kurią užtikrins stiprus „Fiat Group“ koncerno finansinis užnugaris. Tais pačiais metais, kai „Alfa Romeo“ prisijungė prie „Fiat Group“, šio koncerno vadovas Vittorio Gidella pasiūlė sukurti naują sportišką automobilį, kuris padėtų pasauliui prisiminti šiek tiek užmirštą „Alfa Romeo“ vardą.
Konkursas
Kaip bebūtų keista, tačiau šiame projekte sutiko dalyvauti net trys specialistų komandos, kurios privalėjo per tam tikrą laiką sukurti koncepcinio automobilio eskizus,. Vėliau, didžiausią įspūdį „Fiat Group“ vadovams palikęs darbas keliaus į tolimesnį etapą.
Šiame konkurse sutiko dalyvauti net keturios specialistų komandos. Pirmoji - „Zagato“, dabartinis „VAG“ koncerno vyriausiasis dizaineris Walteris de Silva, Alberto Betelis iš „Alfa Romeo“ automobilių dizaino departamento ir „Fiat“ automobilių dizaineris Roberto Opronas ( Citroen SM dizaineris ).
Geriausią darbą, o gal reikėtų sakyti, labiausiai patikusį „Fiat Group“ vadovams pateikė Roberto Opronas. Daugelį koncerno vadovų sužavėjo netradicinės, išraiškingos ir prieštaringos automobilio linijos, kurios Ženevos automobilių parodoje tikrai sukels nemažai diskusijų.
Automobilio kūrimo darbai prasidėjo akimirksniu. Norint sutaupyti labai daug brangaus laiko, „SZ“ automobilio kūrimas prasidėjo sėdint prie kompiuterio ekrano. Kiekvienas milimetras buvo pamatuojamas tris kartus ir tik vėliau gavus projekto vadovo pritarimą buvo dirbama toliau. Tokiu būdu pirmieji prototipai „Alfa Romeo“ gamykloje pasirodė po maždaug 1.5 metų.
V6
Ekstravagantiškai atrodantis automobilis naudojo ne visiškai naujus komponentus. Išskyrus kėbulą, variklis, pakaba ir kiti komponentai buvo pasiskolinti iš „Alfa Romeo 75“.
Priekyje sumontuotas 3.0 litrų, 6 cilindrų benzininis variklis išvystydavo 210 arklio galių esant 6200 aps/min. ir 245 Nm sukimo momentą esant 4500 aps/min. Galia buvo perduodama per riboto praslydimo diferencialą į galinius varančiuosius ratus.
Palyginus su „Alfa Romeo 75“ modelyje buvusiu motoru, sportiškame „S.Z“ sumontuotas agregatas turėjo kitokius įsiurbimo ir išmetimo kolektorius, didesnį oro filtrą ir patobulintą „Bosch“ įpurškimo sistemą.
Iki 100 km/val. šį „Alfa Romeo“ įsibėgėdavo per 7 sekundes ir pasiekdavo 250 km/val. greitį.
Ribotos laidos modelis
Serijinę „Alfa Romeo S.Z“ gamyba buvo pradėta 1988 metais ir buvo parduodamas už 80 tūkst. dolerių. Anuomet, už 76 tūkst. dolerių buvo galima įsigyti ne tokį egzotišką, tačiau visame pasaulyje puikiai žinomą automobilį - „Porsche 911 Carrera“.
Daugelis klasikinių automobilių žinovų teigia, jog būtent aukšta kaina sutrukdė šiam automobiliui sulaukti didesnės sėkmes. Per pakankamai trumpą laikotarpį „Alfa Romeo“ pagamino tik 1314 vienetus. Iš kurių net 38 buvo „S.Z“ prototipai.
GALERIJA
