1997 metais tuometiniai „Fiat Group“ koncerno vadovai džiaugėsi puikiu „Alfa Romeo 156“ startu ir planavo kokie modeliai galėtų papildyti šios markės modelių gamą artimiausioje ateityje. Vienas iš jų buvo „Alfa Romeo Sportut“, už kurio sukūrimą buvo atsakingi ne „Alfa Romeo“, o „Bertone“ dizaino studijos specialistai.
„Bertone“ darbuotojai pasitarę su kolegomis iš „Alfa Romeo“, suprato kokio tipo tai turi būti automobilis, kaip jis turi atrodyti ir ką turėtų reprezentuoti.
„Alfa Romeo“ norėjo, jog modelių gamoje atsirastų kompaktiškas, stilingas ir praktiškas „SUV“ tipo modelis, kuris galėtų užimti nišą tarp kompaktiškų „145/146“ hečbekų ir didesnio „156“ sedano bei universalo. Tai turėjo būti tarpinis variantas tarp hečbeko, sedano ir universalo.
Kol „Bertone“ skyrė daugiau dėmesio eksterjero dizainui, „Alfa Romeo“ specialistai padėjo darbuotis ties technine „SUV“ puse. Naujos ar kvapą gniaužiančios formulės jie neišrado, „Alfa Romeo“ specialistai tiesiog pasiskolino „156“ platformą, ją truputėlį prailgino ir pritaikė ją aukštesniam bei ilgesniam kėbului. Be to, priekyje buvo sumontuotas 4 cilindrų, 150 arklio galių išvystantis variklis. Jis turėjo sukti ne priekinius, bet visus keturis ratus!
Jeigu „Alfa Romeo“ ir „Bertone“ specialistai bendromis jėgomis techninę automobilio pusę sugebėjo įgyvendinti 100%, tai „Bertone“ dizaineriai šiek tiek perlenkė lazdą. Vietoj dailaus, elegantiško ir daugybę „156“ sedano bei universalo bruožų turėjusio modelio „Bertone“ pristatė bjaurųjį ančiuką, kuris sulaukė milžiniškos kritikos bangos ne tik iš „Fiat Group“ koncerno vadovų, bet ir iš Ženevos automobilių parodos lankytojų. Taip vienu smūgiu „Bertone“ naująjį „Alfa Romeo“ projektą išmetė į šiukšlių dėžę, o jo vietą užėmė naujos kartos „147“.
