Įkvėptas populiaraus modelio
„Alfa Romeo“ automobiliai savo konkurentus visuomet pranokdavo nuostabiu eksterjero dizainu. Ne išimtis yra ir naujoji „Giulia“, kuri net ir niūrių žiemos rytą atrodo kaip ryškus saulės spindulys. Tai yra vienas iš tų automobilių, kuris savo grožį atskleidžia jeigu jį matote gyvai ir esate šalia. Nuotraukos sunkiai padeda perteikti tam tikrus„Alfa Romeo“ dizainerių potėpius. Pavyzdžiui, realybėje priekinė automobilio dalis atrodo žymiai agresyviau, o galinė dalis - masyvesnė.
Daugelis pažvelgę į naująjį „Alfa Romeo“ modelį, jame mato ne vieną 3 serijos „BMW“ bruožą, tačiau pasak italų markės vyriausiojo dizainerio, Alessandro Maccolini, ne itin gausi specialistų komanda įkvėpimo sėmėsi iš vieno sėkmingiausių „Alfa Romeo“ modelių - „156“, kurių Europoje buvo parduota daugiau nei 600 000 vienetų.
Walter de Silva sukurtas automobilis anuomet pelnė ne vieną apdovanojimą už eksterjero dizainą. Ne išimtis yra ir naujoji „Giulia“, kuri per labai trumpą laiko tarpą sugebėjo pelnyti ne vieną, bet kelis prestižinius apdovanojimus už geriausią dizainą.
Dominuoja minimalizmas
„Alfa Romeo“ dizaineriai kurdami „Giulia“ interjerą, taip pat laikėsi ilgamečių tradicijų ir stengėsi išlaikyti minimalistinio dizaino, į vairuotoją orientuotą interjerą. Palyginus su kai kuriais konkurentais, kurie turi ne vieną, bet po porą milžiniškų ekranų, dar didesnį kiekį mygtukų centrinėje konsolėje, „Giulia“ interjeras atrodo pakankamai kukliai. Ar tai yra trūkumas? Mano nuomone - privalumas, nes didžioji dauguma retai naudojamų funkcijų buvo perkelta į informacijos ir pramogų sistemą, kurią valdyti galima su apvaliu ratuku. Iš esmės - sistemos valdymas primena „BMW iDrive“. Skiriasi tik programinė įranga. Ar tai yra sutapimas? Tikrai ne, nes informacijos ir pramogų sistemos kūrėja yra „Fiat Chrysler“ koncerno šeimos narė - komponentų gamintoja „Magneti Marelli“.
Prietaisų valdymas labai greitai perprantamas - kiekvienas atsisėdęs už „Giulia“ vairo ar į priekinę keleivio sėdynę, staigiai perpras prietaisų valdymo subtilybes. Vienintelė smulkmena, kuri man užkliuvo - prietaisų skydelio ir informacijos ir pramogų sistemos vizualinė grafika, kuri primena praėjusį dešimtmetį. Nors tai važiavimo kokybei nedaro įtakos, tačiau atsižvelgiant į pažangą, kokią demonstruoja kiti gamintojai, vizualinė šių prietaisų grafika gali užkliūti kai kuriems potencialiems „Giulia“ pirkėjams.
Daugeliui gali pasirodyti neįprasta ir automobilio užvedimo procedūra. Šiuolaikiniai automobiliai užvedami naudojant ne tradicinį raktelį, o tiesiog paspaudžiant apvalų mygtuką. „Alfa Romeo Giulia“ nėra išimtis, tačiau jo vieta gali šiek tiek nustebinti, nes užvedimo mygtukas buvo sumontuotas ne ten, kur turėtų būti užvedimo spynelė ar kur nors priekinėje panelėje. Jis buvo integruotas į vairą - didelis, apvalus, labai malonus akcentas, kuris primena, jog „Alfa Romeo“ turi keletą sąsajų su „Ferrari“.
Automobilį kūrę specialistai nuolatos akcentavo sportišką, dinamišką „Giulia“ charakterį. Tačiau automobilio pakabos konfigūracija ar puikiai veikianti stabdžių sistema gali būti greitai užmiršta, jeigu vairuotojo pozicija būna netinkamai suprojektuota. Ties šiuo aspektu „Alfa Romeo“ specialistai padirbėjo puikiai, nes vairuotojo pozicijos reguliavimo galimybės yra pakankamai plačios, leidžiančios prie vairo patogiai įsitaisyti įvairaus ūgio, įvairaus sudėjimo vairuotojams. Be to, bandytame modelyje sumontuotos standartinės sėdynės pasižymi pakankamai geru šoniniu prilaikymu ir aukštu komforto lygiu. Net ir po ilgos kelionės išlipus iš automobilio nesijaučiau taip, lyg koks nors dramblys būtų sėdėjęs ant mano nugaros ir užpakalio.
Nuo kitų panašaus dydžio automobilių skiriasi tuo, kad į „Giulia“ ne įsėdi, bet įkrenti kaip į žemesnį, sportiškesnį kupė. Iš pradžių tai neįprasta, nes automobilis yra vos keliais milimetrais žemesnis už pagrindinį savo varžovą - 3 serijos „BMW“.
Dyzelinio variklio stiprybė
Vienas pirmųjų „Giulia“ egzempliorių pasiekusių Lietuvą buvo aprūpintas nauju 2,2 litro darbinio tūrio, 4 cilindrų dyzeliniu varikliu, kuris „Super“ modifikacijos modeliuose išvysto 180 arklio galių ir 450 Nm sukimo momentą. Bandytas modelis buvo aprūpintas „ZF“ 8 laipsnių automatine pavarų dėže, tačiau jeigu esate mechaninių pavarų dėžių šalininkas - „Alfa Romeo“ šį motorą taip pat poruoja su „ZF“ šešių laipsnių mechanine pavarų dėže. Tik viena pastaba - modeliai su mechanine pavarų dėže ir 2,2 litro, 180 arklio galių išvystančiu motoru pasiekia 380 Nm sukimo momentą, kai tuo tarpu modelis su 8 laipsnių automatine pavarų dėže išvysto 450 Nm sukimo momentą.
Kaip ir daugelis kitų automobilių, kurie naudoja „ZF“ specialistų sukurtą 8 laipsnių pavarų dėžę, taip ir į „Giulia“ sumontuotas komponentas veikia tolygiai, ir su minimaliu delsimu reaguoja į staigų akceleratoriaus paspaudimą. Suporavus šį komponentą su 450 Nm sukimo momentą išvystančiu varikliu - gauname labai patrauklią ir efektyvią kombinaciją, kuri esant reikalui gali patenkinti „Speedy Gonzales“ poreikius arba iš taško A į tašką B nuvažiuoti sunaudojant minimalų kiekį dyzelino.
Pasinaudojus „Alfa DNA“ sistema, kuri leidžia pasirinkti vieną iš trijų važiavimo režimų, ir įjungus „Advanced Efficiency“, automobilis 100 kilometrų sunaudodavo vos 5,5 litro dyzelino. Pradėjus naudoti „Neutral“ ar „Dynamic“ režimus ir pradėjus važiuoti šiek tiek entuziastingiau, vidutinės kuro sąnaudos išauga iki 7-8 litrų 100 kilometrų. Nuvažiavus kelis šimtus kilometrų mieste ir užmiestyje, bendras vidutinių kuro sąnaudų vidurkis siekė 5,9 litro 100 kilometrų.
Nors varikliui netrūksta ūpo ir jėgos plačiame sūkių diapazone, tačiau variklio skleidžiamas garsas dirbant laisva eiga galėtų tylesnis, o vibracijos - mažesnės. Pradėjus judėti ir palaikant tolygų greitį, dyzelinis variklis užsičiaupia ir neskleidžia šio tipo jėgos agregatams būdingo „tak tak tak tak“ garso.
Pavyzdinės manieros kelyje
„Alfa Romeo“ atstovai neslepia, jog pagrindinis „Giulia“ arkliukas ir stiprybė yra valdymo savybės. Tačiau tą patį apie savo automobilius sako „BMW“ ir „Jaguar“, kurie taip pat orientuoti į tuos vairuotojus, kurie pirmenybę teikia ne galingai garso sistemai, bet valdymo savybėms.
Gera žinia yra ta, jog „Alfa Romeo Giulia“ tikrai yra vienas geriausiai valdomų klasikinės komponuotės sedanų. Nors vairo stiprintuvas galėtų suteikti šiek tiek daugiau informacijos apie kelio dangos pasikeitimus, tačiau puiki pakabos konfigūracija tai atperka. Posūkiuose automobilis su didžiausiu malonumu leidžiasi šokdinamas ir nedemonstruoja jokių silpnumo požymių. Kėbulas posūkiuose pasvyra minimaliai, priekinė dalis jaučiasi lengva ir lengvai valdoma. Išprovokuoti ne galinės, bet priekinės dalies slydimą yra pakankamai sunku. Tuo tarpu galinė dalis šoniniam slydimui pasiduos tik tuomet, jeigu nuspręsite nuvažiuoti ten, kur kelio danga labai slidi . „Alfa Romeo“ inžinieriai nusprendė neleisti vairuotojams išjungti pagalbinių elektroninių sistemų, kurios leistų nevaržomai džiaugtis klasikinės komponuotės teikiamo automobilio privalumais.
Nusiėmus klouno batus ir nusprendus šiek tiek apsiraminti, „Giulia“ padaro tą patį. Jis tampa tiesiog puikiai subalansuotu sedanu, kuris apautas 225/50 17 colių padangomis, riedėdamas ne itin lygiomis gatvėmis kelio nelygumus sugers geriau už 3 serijos „BMW“ ar „Jaguar XE“. Ar tuo reikėtų stebėtis? Greičiausiai ne, nes „Alfa Romeo“ specialistai jau daugelį metų sugebėdavo puikiai suderinti komfortą, stabilumą ir azartiškumą.
„Alfa Romeo Giulia“ nėra idealus automobilis, tokie nėra ir pagrindiniai šio itališko sedano konkurentai, tačiau kiekvienas iš jų turi ne tik stipriųjų, bet ir silpnųjų pusių. Ne išimtis yra ir naujoji „Giulia“, kuri sparčiai besikeičiančiame automobilių industrijos pasaulyje stengiasi priminti, kodėl mes apskritai mėgstame automobilius - tai vairavimo malonumas.
Esu įsitikinęs, jog pasaulyje dar yra vietos automobiliams, kurie gali išsiskirti ne milžiniškais lietimui jautriais ekranais, automatinėmis stabdymo sistemomis ar penkiasdešimt šešiomis salono apšvietimo spalvomis, o charizma ir išskirtinumu, neapčiuopiama savybe, kuri priverčia ieškoti priežasčių sėsti už automobilio vairo. „Alfa Romeo Giulia“ yra vienas iš tų retų atvejų, kai net ir pati pilkiausia versija sugeba džiuginti labiau negu kai kurie brangesni modeliai.
PRIVALUMAI
- Patogios, komfortiškos, labai greitai įšylančios sėdynės
- Stabilumas važiuojant didesniu greičiu
- Ekonomiškas, žvitrus ir pajėgus dyzelinis variklis
- Intuityvi informacijos ir pramogų sistema
- 5 metų garantija be ridos apribojimų
- Puikūs stabdžiai
- Interjero medžiagų kokybė nenusileidžia konkurentams
TRŪKUMAI
- Kai kurie gali nesuprasti vokiškiems automobiliams būdingos kainodaros
- Praėjusį dešimtmetį menanti prietaisų skydelio ir informacijos ir pramogų sistemos grafika
- Ilgokai šylantis dyzelinis variklis
- Nepatogioje pozicijoje sumontuoti puodelių laikikliai
- Triukšmingai laisva eiga dirbantis variklis
- Aukšta bagažinės pakrovimo anga