Gūdžiais 1930 metais, kai automobilių industrija buvo pačiame pike, vienas gamintojas atrodo nekreipė dėmesio kas vyko pasaulyje ir savo uždaroje gamykloje nusprendė sukurti šedevrą.
Šiandien norime pakalbėti apie Alfa Romeo ir apie šios kompanijos vieną rečiausių automobilių - 6C 1750 GS. Šis GT tipo automobilis buvo ketvirtasis modelis dėvintis „6C" ženkliuką bei buvo vienas sėkmingiausių lenktyninių kompanijos bolidų. Vairuojant Tazio Nuvolari jis laimėjo vienas ilgiausių pasaulyje lenktynių tuo metu Mille Miglia, o kartu su Giuseppe Campari tą patį pakartojo 1931 metais su tuo pačiu automobiliu.
Kaip ir dauguma „6C" serijos automobilių, taip ir šis „GS" buvo sukurtas vieno geriausių Alfa Romeo dizainerių ir inžinierių Vittorio Jano. Iš tikro tai buvo šiek tiek modifikuota ir patobulinta 6C 1750 Super Sport modifikacija, kuri pasirodė 1929 metais ir turėjo panašias specifikacijas. GS turėjo trumpesnę ratų bazę, kuri sumažėjo 50 mm. Taip pat automobilis buvo aprūpintas mažesniu kuro baku, kurį inžinierius sumontavo iškart už galinių ratų, o tuo tarpu akumuliatorius buvo iškrapštytas iš priekinės automobilio dalies ir sumontuotas automobilio salone, iškart už sėdynių.
Didžiausia naujovė atvykusi su GS modeliu buvo modifikuotas turbo kompresorius, kuris veikdavo ir reaguodavo į automobilio variklio apsisukimų greitį kartu su dideliais rotoriais. Su nauja technologija, 1750 Gran Sport buvo tiesiog neįtikėtinai greitas ir nenugalimas lenktynių trasoje. Naujasis turbo kompresorius iš tikro automobiliui net nebuvo būtinas, nes 1750 ir taip buvo itin lengvas, galingas, o valdymosi charakteristikos tiesiog varydavo konkurentus į tualetą išnaudoti paskutinį likutį tualetinio popieriaus. To meto periodu, toks inžinierių sprendimas yra itin retas, tačiau labai sveikintinas.
1930 metais vykstant Mille Miglia lenktynėms, Tazio Nuvolari su savuoju 1750 likus 600 kilometrų iki finišo aplenkė savo artimiausią varžovą, Varzi, tekant saulei. Tazio buvo toks užsidegęs, jog paryčiais buvo išjungęs automobilio žibintus ir spaudė akceleratorių iki pat finišo. Po varginančių 16 valandų lenktynių, abudu Alfa Romeo 1750 įveikė tuo metu aršų konkurentą Mercedes Benz SSK, kuris buvo pilotuojamas Rudolf Caracciola.
Į GS laimėjimų sąrašą reikėtų pridėti ir 1930 metais vykusias SPA 24 lenktynės, 1930 metais vykusias Tourist Trophy lenktynes bei daugelį gatvių lenktynių ir sprinto varžybų medalių.
Apskritai 1750 modelis buvo tobulinamas ir modifikuojamas nuo pat 1929 metų iki 1933 metų. Per visą šį laikotarpį Alfa Romeo pagamino 2500 tokių automobilių. Jie akimirksniu tapo populiariais tarp įprastų žmonių bei profesionalių lenktynininkų. Įdomiausia yra tai, jog Alfa Romeo siūlė pirkėjams įsigyti įvairiausias modelio modifikacijas. Bene populiariausia buvo tiesiog 1750" važiuoklė. Ją nusipirkę klientai keliaudavo pas individualius kėbulo gamintojus tokius kaip Zagato, Touring ir James Young, kurie sukurdavo kėbulo dalis šiam 1750.
Gran Sport modifikacijų buvo pagaminta vos 250 automobilius, kurių kėbulą gamindavo Zagato ir Scuderia Ferrari. Pastaroji buvo išsipirkusi licenciją, jog galėtų išskirtinai su jais lenktyniauti. Keletas egzempliorių turėjo eksperimentinių variklių, kurie išriedėjo iš Alfa Romeo gamyklos.
Įpusėjus nuostabiai lenktynių istorijai, Alfa Romeo Gran Sport pakeitė 8C 2300 modeliu. Nors automobilis buvo kaip ir naujas automobilis, tačiau abudu automobiliai dalinosi daugybę techninių komponentų.
Gūdžiais 1930 metais, kai automobilių industrija buvo pačiame pike, vienas gamintojas atrodo nekreipė dėmesio kas vyko pasaulyje ir savo uždaroje gamykloje nusprendė sukurti šedevrą.
Šiandien norime pakalbėti apie Alfa Romeo ir apie šios kompanijos vieną rečiausių automobilių - 6C 1750 GS. Šis GT tipo automobilis buvo ketvirtasis modelis dėvintis „6C" ženkliuką bei buvo vienas sėkmingiausių lenktyninių kompanijos bolidų. Vairuojant Tazio Nuvolari jis laimėjo vienas ilgiausių pasaulyje lenktynių tuo metu Mille Miglia, o kartu su Giuseppe Campari tą patį pakartojo 1931 metais su tuo pačiu automobiliu.
Kaip ir dauguma „6C" serijos automobilių, taip ir šis „GS" buvo sukurtas vieno geriausių Alfa Romeo dizainerių ir inžinierių Vittorio Jano. Iš tikro tai buvo šiek tiek modifikuota ir patobulinta 6C 1750 Super Sport modifikacija, kuri pasirodė 1929 metais ir turėjo panašias specifikacijas. GS turėjo trumpesnę ratų bazę, kuri sumažėjo 50 mm. Taip pat automobilis buvo aprūpintas mažesniu kuro baku, kurį inžinierius sumontavo iškart už galinių ratų, o tuo tarpu akumuliatorius buvo iškrapštytas iš priekinės automobilio dalies ir sumontuotas automobilio salone, iškart už sėdynių.
Didžiausia naujovė atvykusi su GS modeliu buvo modifikuotas turbo kompresorius, kuris veikdavo ir reaguodavo į automobilio variklio apsisukimų greitį kartu su dideliais rotoriais. Su nauja technologija, 1750 Gran Sport buvo tiesiog neįtikėtinai greitas ir nenugalimas lenktynių trasoje. Naujasis turbo kompresorius iš tikro automobiliui net nebuvo būtinas, nes 1750 ir taip buvo itin lengvas, galingas, o valdymosi charakteristikos tiesiog varydavo konkurentus į tualetą išnaudoti paskutinį likutį tualetinio popieriaus. To meto periodu, toks inžinierių sprendimas yra itin retas, tačiau labai sveikintinas.
1930 metais vykstant Mille Miglia lenktynėms, Tazio Nuvolari su savuoju 1750 likus 600 kilometrų iki finišo aplenkė savo artimiausią varžovą, Varzi, tekant saulei. Tazio buvo toks užsidegęs, jog paryčiais buvo išjungęs automobilio žibintus ir spaudė akceleratorių iki pat finišo. Po varginančių 16 valandų lenktynių, abudu Alfa Romeo 1750 įveikė tuo metu aršų konkurentą Mercedes Benz SSK, kuris buvo pilotuojamas Rudolf Caracciola.
Į GS laimėjimų sąrašą reikėtų pridėti ir 1930 metais vykusias SPA 24 lenktynės, 1930 metais vykusias Tourist Trophy lenktynes bei daugelį gatvių lenktynių ir sprinto varžybų medalių.
Apskritai 1750 modelis buvo tobulinamas ir modifikuojamas nuo pat 1929 metų iki 1933 metų. Per visą šį laikotarpį Alfa Romeo pagamino 2500 tokių automobilių. Jie akimirksniu tapo populiariais tarp įprastų žmonių bei profesionalių lenktynininkų. Įdomiausia yra tai, jog Alfa Romeo siūlė pirkėjams įsigyti įvairiausias modelio modifikacijas. Bene populiariausia buvo tiesiog 1750" važiuoklė. Ją nusipirkę klientai keliaudavo pas individualius kėbulo gamintojus tokius kaip Zagato, Touring ir James Young, kurie sukurdavo kėbulo dalis šiam 1750.
Gran Sport modifikacijų buvo pagaminta vos 250 automobilius, kurių kėbulą gamindavo Zagato ir Scuderia Ferrari. Pastaroji buvo išsipirkusi licenciją, jog galėtų išskirtinai su jais lenktyniauti. Keletas egzempliorių turėjo eksperimentinių variklių, kurie išriedėjo iš Alfa Romeo gamyklos.
Įpusėjus nuostabiai lenktynių istorijai, Alfa Romeo Gran Sport pakeitė 8C 2300 modeliu. Nors automobilis buvo kaip ir naujas automobilis, tačiau abudu automobiliai dalinosi daugybę techninių komponentų.
