Kristina Kavaliauskaitė
Prieš savaitę Šiauliuose pristatęs jau antrą istorinių drabužių parodą, mados istorikas Aleksandras Vasiljevas sako, kad iš Viktorijos epochos reikėtų pasimokyti rafinuotumo, o šiandieninė moteris į kiekvieną šventę turėtų ruoštis lyg Pelenė į savo pirmąją puotą.
Kuo ypatinga Viktorijos epocha ir koks tuo metu buvo moteriškumo idealas?
Viktorijos laikai, kuriems ir skirta mano paroda, pasakoja mums apie korsetų ir krinolino pasaulį. Tai neprieinama, nepasiekiama moteris. Moteris – svajonė, apsaugota sijono dydžiu ir apimtimi nuo vyro artumo, prisilietimo. Moteris, kuri negali daryti staigių judesių, negali bėgioti, sėdėti viešajame transporte, negali eiti į darbą. Visi šie modeliai mums pasakoja apie tą, daugelio vadinamą, romantinį laikotarpį, kai moteris nėjo į darbą, sėdėjo namuose ir rūpinosi vyru, namais ir vaikais.
Nešioti tokias sukneles buvo menas – pabandykite elegantiškai suktis šokio aikštelėje, kai aplink jus didžiausia krinolininė konstrukcija, o nugaroje dar ir ilgas šleifas, kurį reikia saugoti nuo šalia šokančio vyro batų.
Ši kolekcija ypatinga, nes tai – rankų darbas, skirtas elitui, dvarininkams, tai aukšta aristokratiška kokybė. O dabar to niekur nebepamatysi.
Šiandien situacija visai kitokia – moterys elgiasi kaip vyrai, stengiasi mąstyti kaip vyrai, dirba jų darbus ir, aišku, rengiasi kaip vyrai. Visame pasaulyje moteriška mada labai priartėjo prie vyriškos – kelnės, trumpi kirpimai, trikotažas – visą tai matome tiek ant podiumo, tiek kasdien gatvėje.
Užsegimo ir sagų vieta drabužyje atspindi kainą, kurią moteris moka už savo laisvę. Anksčiau užsegimai būdavo labai smulkūs ir išdėstyti nugaroje – moteris viena negalėdavo apsirengti, jai reikėjo patarnaujančio personalo. Dabar sudėtingi ir nugaroje išdėstyti užsegimai liko tik „haute couture“ (liet. aukštoji mada). O įprastai mes nešiojame golfo tipo ar priekyje lengvai susegamus drabužius, nes, geriausiu atveju, kažkas gali padėti nusirengti, bet nebėra tų, kurie padeda apsirengti…
Viktorijos laikai – tai 50 cm talijos epocha. Ir tai labai daug pasako apie to meto moterų gyvenimą. Į specialius korsetus tuo metu mergaitės buvo įspraudžiamos jau nuo vienerių metų.
To meto spalvos minkštos, švelnios, išplaukusios, atrodo lyg sklęstų ore. Panaši paletė ir dabar – aukštosios mados ar „pret a porter“ (liet. gatavi drabužiai) kolekcijose gausu perregimų audinių, pastelinių gėlių raštų, kūno spalvos. Iš pirmo žvilgsnio tai primena Viktorijos epochos sukneles. Bet šiandien populiarus seksualumas, o to laikotarpio drabužiuose negalėtume įžvelgti nieko seksualaus, viskas derinama prie veido, akių spalvos. Šiandien mados tikslas yra sugundyti, o tuo metu buvo siekiama padaryti įspūdį.
Be to, kad paliko didžiulį pėdsaką aukštosios mados istorijoje, karalienė Viktorija mane žavi ir savo protu. Ji turėjo daug vaikų, bet visi jos vaikai tapo karaliais ir karalienėmis, nebuvo nė vieno, kurio ji nepasodino į sostą. Kiekvienas turėtų imti iš jos pavyzdį.
50 cm talija – idealas, kurio link veržėsi visos.
Keičiasi ne tik mados tikslas, bet ir jos sekėjų įpročiai, poreikiai. Sakoma, kad „haute couture“ pamažu miršta, kas laukia mados namų ir kas kurs mados tendencijas ateityje? O gal aukštoji mada išgyvens renesansą?
Rafinuotumas, kuris karaliavo Viktorijos laikų ar vėlesnėse epochose, šiandien yra visai pamirštas. Ir jo nebesugrąžinsi. Negalime priversti žmonių prie jo grįžti, nes pasaulis pasikeitė. Gyvename periodu, kai viską valdo kompiuteriai, kur rankų darbą nugalėjo masinė produkcija, kur karaliauja „Zara“ ir „H&M“. Beveik visi mūsų nešiojami drabužiai, aksesuarai yra gaminami masiškai, mes nebeturime unikalių, išskirtinių rūbų ar papuošalų. Visi tampame vienodos „masuotės“ dalimi.
Manau, kad „haute couture“ nebeturi ateities. Tokia „haute couture“, kokia buvo iki šiol. Jei anksčiau buvo nors 200 klientų pasaulyje, kurie galėjo sau leisti įsigyti aukštosios mados drabužių ir būti nuolatiniais tokių mados namų klientais, tai dabar tas skaičius ženkliai sumažėjęs. Be to, klientas, kuris ateina į aukštosios mados rinką, tai naujas klientas – daugiausia kinai, arabai su naujais norais ir kultūra. Anksčiau daugiausia pirkėjų buvo rusai, bet dabar, po situacijos su Krymu, rusai nebeužsako ir nebeperka aukštosios mados kūrinių. Visi slepia savo pinigus ir taupo. Todėl „haute couture“ dabar ne patys saldžiausi laikai. Aišku, šis reiškinys išliks, bet tik kaip kvepalų reklamos dalis. Nes kvepalus perka visi, o reklama turi būti labai graži. Tai visada bus lyg pasaka, spektaklis, o gražiam pasakojimui reikia ir gražių, išskirtinių daiktų.
Šiandien dauguma mados namų tiesiog uždaro „couture“ kolekcijas ir pradeda daryti „pret a porter“ kolekcijas, tai ir yra jų ateitis. Manau, kad mados ateitis – „masuotė“. O toks unikalumas niekada nebegrįš.
Tuo laikotarpiu moteris turėjo palikti kuo didesnį įspūdį, tai prabanių papuošalų, deimantų ir brangakmenių laikotarpis.
Kas madinga šiandien ir kokios prognozės ateičiai?
Šiandien madingos gana radikalios spalvos – juoda, pilka, balta, mėlyna, raudona ir net geltona. Nes gyvename, galima pasakyti, karo akivaizdoje. O tokiu metu visada iškildavo radikalūs deriniai. Daug kas 2015-uosius vadina trečio pasaulinio karo pradžios metais. Todėl dabar labai populiarus ir militaristinis stilius.
Aišku, Lietuvoje niekas nenešios ir nederins tokių radikalių spalvų, nes čia mėgsta gamtines spalvas. Lietuviai apskritai nemėgsta derinti daugiau kaip dviejų ryškių spalvų, trys – jiems jau per daug, o keturios – misija neįmanoma. Tiesiog lietuviai yra auklėti pagal tokią estetiką, kuri būdinga šiaurės šalims, kuriose nėra labai karštų vasarų, kur vyrauja vėsesnis klimatas.
Kas bus madinga ateityje, gan nesunku nuspėti, nes mada niekada nesikartoja chaotiškai. Jos ciklas yra 25, 50 ir 100 metų. Tai sutampa su kartų ciklu.
25-eri metai – minimalus ciklas, kuris būtinas, kad nauja karta norėtų rengtis kaip jų tėvai. Todėl dabar madingas 90-ųjų stilius. Žmonės, gimę XX a. pabaigoje domisi tuo laikotarpiu. Bet mūsų karta tokiais rūbais niekada nenorės rengtis, nes jiems tai nėra nieko naujo, jie jau tai turėjo, nešiojo.
Po kelerių metų, manau, bus populiarus arabiškas stilius, nes Europa vis labiau musulmoniškėja. Moterys vengs mini, nešios neperšviečiamas pėdkelnes, „šarovarus“, skareles, dengs plaukus. Aišku, aš nemanau, kad tai gresia ir Lietuvai. Čia kol kas dar nėra daug musulmoniškos kultūros apraiškų. Tiesiog Lietuva dar nėra visiškai integravusis į Europą. Bet integracija paspartės po euro įvedimo. Pajudės ir musulmonų imigracija. Vos atsiras musulmonams palanki politinė, socialinė ir pašalpų sistema, pajudės ir imigrantų srautas.
Gal, musulmoniškai kultūrai susijungus su europietiška, susikurs ir naujos drabužių formos?
Visiškai naujos mados jau nebebus, nes viskas, ką buvo įmanoma pasiūti mūvėjimui, apsirengimui, apsigaubimui, apsiavimui, pasipuošimui, per pastaruosius tūkstantmečius jau pasiūta. Dabar liko tik variacijos ir interpretacijos. Šiandien nustebinti rūbo forma jau nebeįmanoma, bet dar liko vietos fantazijai, susijusiai su medžiaga.
Vystantis chemijos pramonei, keisis audinių sudėtis, ji tobulės, bus randami nauji sujungimo, gamybos būdai. Bet tik nenatūralių audinių. Bus vis daugiau sintetikos, o natūrali medžiaga taps prabanga, skirta tik turtingiesiems.
Kuo siūlytumėte pasipuošti moterims sutinkant Naujuosius metus?
Pasitinkant Naujuosius metus, siūlau visoms pasipuošti ilgomis ir prabangiomis suknelėmis. Nes niekas nežino, kas mūsų laukia kitąmet. Atšvęskite gražiai ir prabangiai, lyg būtumėte Pelenėmis savo puotoje. Moteris visada taip turėtų puoštis, lyg tai būtų jos pirma ir vienintelė puota, kurioje ji turi sužibėti.
