Žurnalas „Foreign Policy“ teigia, kad aiškiausias įrodymas jog Baltarusijos prezidento profilis „MySpace“ socialiniame tinkle netikras – draugų skaičius. Lankytojams rodoma, kad A. Lukašenka čia turi 315 draugų. Realiame gyvenime draugų jis neturi, bent jau tų, kurie padėtų jam išlaikyti dabartinę padėtį. Smagu turėti bičiulių Venesueloje ar Irane, bet tiek Hugo Čavesas, tiek Mahmoudas Ahmadinejadas turi savų rūpesčių gimtosiose šalyse. Štai kodėl Baltarusija galėtų tapti paskutine buvusia Sovietų Respublika, išgyvensiančia nemenkus ekonominius ir politinius pokyčius.
Šalyje artėja rinkimai ir nereikia būti stebukladariu, kad suprastum, kas juos laimės. Opozicijai vis dar trūksta vienybės, o prezidentas vis dar kontroliuoja situaciją.
Tikėtina, kad klastoti rinkimų rezultatų 2006m. jam net nereikėjo, tačiau jis vis tiek tai padarė. Šįkart dar labiau nei praėjusį kartą reikėtų „padidinti“ rėmėjų skaičių ir greičiausiai jis vėl tą padarys. Po paskutinių rinkimų dėl rezultatų klastojimo šalyje buvo kilusi didelė nepasitenkinimo banga, kuri paskatino prievartą Minsko gatvėse. Šįkart situacija gali būti dar rimtesnė, bet visai įmanoma, kad vienintelis svarbus prezidento sąjungininkas, Maskva, šįkart jam nepadės.
Tiesą sakant, Rusijai Lukašenka jau šiek tiek nusibodo, be to, čia jis laikomas nedėkingu dykaduoniu. Namuose jam pavyko pelnyti politinių taškų būtent kritikuojant Maskvą. Be to, Baltarusija suteikė politinį prieglobstį išvarytam Kirgizijos lyderiui Kurmanbekui Bakijevui, dar vienam autoritariniam prezidentui, kritikavusiam Maskvą.
Baltarusijos ekonomika taip pat yra lengvai pažeidžiama, šalies augimą pristabdė prekybos tarp Europos ir Rusijos sulėtėjimas. Problemų sukelia ir didėjančios energijos kainos, nes „Gazprom“ nori priversti Baltarusiją už dujas mokėti rinkai artimesnėmis kainomis.
Mažai tikėtina, kad artėjant rinkimams Lukašenkos vyriausybė mažins valstybines išlaidas. Jis būtų teisus, abejodamas, ar liktų populiarus, jei nuspręstų sumažinti subsidijas degalams, įšaldytų algų ir pensijų didinimą ar nebeskirtų lėšų darbo vietų išsaugojimui.
Be to, dėl suklastotų rinkimų 2006m. ir po jų sekusio susidorojimo su protestuotojais, JAV ir ES šaliai ėmė taikyti sankcijas. Mažai tikėtina, kad jie to nepakartos, jei jis ir vėl nutars naudotis savo senais triukais per šiuos rinkimus.
Ir atrodo, kad tokiu atveju, Maskva dėl to visai nenuliūs. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos žiniasklaida jį vaizduoja kaip nemalonų, savimi patenkintą niekšelį, o ministras pirmininkas V. Putinas per daug nesistengia, norėdamas paslėpti savo panieką.
Šiuo metu Maskva gali labai lengvai priversti Baltarusijos vadovą jaustis nepatogiai. Blogėjant santykiams, Rusija ėmėsi žingsnių, kurie gali sumažinti subsidijas energetiniams ištekliams, kurie palaiko Baltarusijos pramonę ir ekonomiką.
Šiais metais Rusija jau ėmė taikyti pilnus muitus naftos eksportui bei žada kitais metais panašiai pasielgti ir su dujomis. Rusijai sumažinus dujų tiekimą 60 procentų, Baltarusija pagrasino, kad už tai teks sumokėti visai Europai. Rusija tiekia ketvirtadalį Europos dujų ir maždaug 20 procentų šio kiekio yra transportuojama per Baltarusiją. Tačiau šis grasinimas rusams, kurie gali pakeisti dujų maršrutą, nukreipdami jį per Ukrainą, didelio įspūdžio nepadarė. Galiausiai abi pusės priėmė kompromisinį sprendimą, kuris buvo palankesnis Rusijai.
Rusijos – Baltarusijos energijos tiekimo ir transportavimo sutartis šių metų pabaigoje bus peržiūrėta iš naujo. Tikėtina, kad užvirs kova ir Baltarusijai teks patirti daugiau tiekimo trukdžių, be to, bus padaryta žala prekybos ryšiams apskritai, kas neigiamai paveiktų visą šalies ekonomiką rinkimų karštinės metu.
Jei Rusija tikrai norėtų nubausti A. Lukašenką, ji galėtų tiesiog nepripažinti rinkimų rezultatų. Greičiausiai Maskva taip griežtai nepasielgs, tačiau šiandien tikrai atrodo, kad Baltarusija bus kita buvusi Sovietinė respublika, kurios greitu metu laukia pavojingi neramumai.
