Kokius vaikus persekioja nuovargis?
Kiekvienas vaikas turėtų gyventi aktyvų gyvenimą, būti neramus ir energingas visą dieną, teigia visuomenės sveikatos specialistai. Aktyvus būdas ir sveika mityba stiprina vaikų raumenis, kaulus bei sumažina antsvorio ir diabeto riziką. Aktyvi veikla, įvairūs būreliai lavina vaiko socialinius įgūdžius, nes moko drausmės, bendrauti su bendraamžiais, vaikai nustoja būti drovus, išmoksta taikytis prie kitų. Papildoma veikla dažnai turi teigiamos įtakos vaiko psichologinei savijautai – vaikas ima labiau pasitikėti savimi, veikia nuotaiką ir leidžia save išbandyti įvairiose srityse, save vertinti ir mylėti. Lavinamas vaikas tampa kūrybiškesnis ir smalsesnis.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – nuovargis. Tėvai leisdami vaikus į kelis būrelius kartais daro didelę klaidą. „Vaiko organizmui reikia atsistatyti bent paros, todėl planuojant būrelių grafiką, geriausia, kad jie būtų kas antrą dieną. Jei vaikas lanko sporto būrelius, reiktų atkreipti dėmesį į užsiėmimų skaičių per savaitę, nes sveikatai gerinti užtenka 2-3 kartų per savaitę“, – Etaplius.lt pasakojo Diana Šiurkienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus specialistė.
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė pažymi, kad renkantis laiką, kada vaiką leisti į būrelį ar kelis būrelius, svarbūs keli aspektai. Pirma – pats vaikas ir jo polinkis konkrečiai veiklai, subrendimo, savarankiškumo lygis, komunikaciniai gebėjimai, kita vaiko veikla ir užimtumas. Tai turėtų įvertinti tėvai prieš leisdami vaiką į būrelį. Antra – pasirinktas būrelis ir joje vykdoma veikla turėtų atitikti vaiko amžių, t.y. reikėtų tėvams kartu su vaiku apsilankyti būrelyje, pastebėti ten vykstančius užsiėmimus, taip pat galima aplankyti kelis panašaus pobūdžio būrelius, juos palyginti ir pasirinkti tinkamą.
Čempionai per prievartą neišugdomi
Pasak D. Šiurkienės, tėvai neturėtų vaiko versti nuo mažens kuo nors tapti. „Leidžiant vaiką į būrelį nereikia galvoti, kas iš to išeis. Svarbiausia, kad vaikas džiaugtųsi tuo, ką daro. Jeigu tėvai vers sūnų ar dukrą užsiimti jo visiškai nedominančia veikla, vaikas gali jausti nuolatinį spaudimą ir stengdamasis pateisinti tėvų lūkesčius nerimaus, baiminsis. Tokiu atveju net ir ką nors nuveikęs vargu ar bus laimingas“, – svarstė pašnekovė.
Kur kas svarbiau, kad vaikas pats turėtų galimybę rinktis būrelį, nes tai motyvuoja ir leidžia pajusti atsakomybę. Specialistės teigimu, vaikystėje išbandydamas įvairią veiklą vaikas pažįsta save, savo gebėjimus, pasaulį. Laisvė rinktis ir bandyti nereiškia, kad vaikas nenuoseklus, paviršutiniškas, besiblaškantis, neatsakingas. Dėl to dažnai tėvai nerimauja.
„Leidę pasirinkti norimą būrelį, jie turėtų pasirūpinti, kad vaikas nenutrauktų veiklos per greitai, susidūręs su pirmaisiais sunkumais ar patyręs nusivylimą. Tėvai turėtų išklausyti ir pasikalbėti su vaiku, suprasti patys ir paaiškinti jam, kad net patrauklioje veikloje yra ir nelabai malonių dalykų, rutinos“, – pataria D. Šiurkienė.
Kada vaikai perlenkia lazdą?
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2012-2013 mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankė 27,4 procento šalies vaikų, vadinasi, per 70 proc. vaikų nėra užimti po pamokų. Vis dėlto, aktyvūs vaikai, užuot pasirinkę vieną veiklą, dažnai nori išbandyti kuo daugiau. Ar vaikai kartais neperlenkia lazdos? „Vaikai iš prigimties yra smalsūs, todėl nėra nieko blogo, kad jie nori daug ką išbandyti. Vaiko sveikata turėtų domėtis tėvai, nuolat stebėdami savo vaiką, bendraudami su juo“, – tikino specialistė.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį jei keičiasi vaiko įprastinis elgesys. „Jei vaikas, anksčiau būdavęs aktyvus, pasidaro mažiau judrus, apatiškas, sumažėja domėjimasis aplinka, atsiranda abejingumas draugams, nervingumas, irzlumas, padidėja miego poreikis, pablogėja apetitas, reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko. Galbūt tam įtakos turi neracionalus vaiko darbo ir poilsio režimas ir dėl šio priežasties atsiradęs nuovargis, nes nuovargio priežasčių yra daug ir labai įvairių. Jei pakoregavus dienotvarkę vaiko savijauta nesikeičia, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – siūlo D. Šiurkienė.
Dykinėjimas nepadeda atgauti jėgų
Po pamokų mokykloje ar kitos veiklos vaikams būtinas poilsis. Nereikia po pamokų sėdėti laiptinėse, prie kompiuterio ar vaikštinėti po parduotuves. Tai ne poilsis, o dykinėjimas, įsitikinusi Etaplius.lt pašnekovė. Tik sportas, žaidimai, fizinis darbas gali padėti atgauti jėgas.
„Namų užduotis mokiniai turėtų atlikti pavalgę ir pailsėję lauke apie 1,5–2 val. Rengiant namų užduotis jaunesniems mokiniams kas 20–25 min. darbo, o vyresniems kas 35 – 40 min. reikėtų daryti trumpas pertraukas. Pertraukėlių metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti rengti pamokas ne nuo sunkiausios užduoties, o nuo vidutinio sunkumo ir trukmės, – nurodo D. Šiurkienė. – Daug mokinių mėgsta ilsėtis žiūrėdami televiziją arba sėdėdami prie kompiuterio ir galvoja, kad taip pakankamai gerai pailsės, tačiau yra žinoma, kad tam reikia labai sukaupti dėmesį. Taip padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams.“
Specialistai pataria, kad poilsio dienomis ir per atostogas mokiniai turi kuo ilgiau būti gryname ore aktyviai judėdami. Dienos režimas poilsio dienomis ir atostogų metu iš esmės neturi skirtis nuo režimo įprastą darbo dieną. Netikslinga laužyti jau susidariusio dinaminio stereotipo. Tačiau tuo metu kai kurių dienos režimo elementų trukmė gali keistis. Pavyzdžiui, mokinys gali vėliau eiti miegoti ir vėliau keltis ryte. Dėl to galima vėliau pusryčiauti.
Aktyviam poilsiui tinka pasivaikščiojimas gamtoje, važinėjimasis dviračiu, plaukiojimas baseine, žiemos metu – čiuožinėjimas rogutėmis nuo kalno ar kokia nors kita aktyvi veikla. Svarbu, kad ši veikla būtų maloni ir saugi vaikui. Geriausias ir reikalingiausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles – kokybiškas miegas.
Specialistai pataria:
Poilsis yra aktyvus (kai vaikas vieną veiklos rūšį pakeičia kita) ir pasyvus (kai nieko neveikia, gulinėja, miega, sėdi).
Poilsio trukmė priklauso nuo mokinio darbo pobūdžio, darbo sunkumo ir trukmės, amžiaus ir sveikatos būklės. Labai svarbu, kad vaikai aktyviai ilsėtųsi gryname ore. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama būti lauke 3–3,5, vyresniųjų – 2,5–3, o aukštesniųjų – 2–2,5 valandos.
Jeigu vaikas daug protiškai dirba, jo raumenims tenka labai mažas krūvis. Tuomet tokiems vaikams ypač tikslingas aktyvus poilsis ir atvirkščiai – jei vaikas didžiąją dienos dalį būna fiziškai aktyvus – tikslingas pasyvus poilsis: tai gali būti ėjimas į kino teatrą, knygos skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, miegas ir kiti pasyvūs laiko praleidimo būdai.
Pasyvus laisvalaikis yra geras atsipalaidavimo būdas nuo aktyvios veiklos. Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokėliai turi miegoti ne mažiau kaip 11-12 valandų per parą, 8-10 metų –10 val., 11-14 metų – 9-9,5 val., 15-17 metų – 8-9 valandas.
Neišsimiegoję mokiniai būna labai dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti darbui. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis.
