Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, „4 procentų“ iniciatyva siekiama, kad politikai patys susitartų dėl spartesnio gynybos finansavimo.
Pasak jo, šalies pramonės įmonės, be to, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius, galėtų savaitei išsiųsti darbuotojus kariniams apmokymams. Tokia iniciatyva verslui, pasak jo, kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.
„Sutinkame savaitei, išskaidytais grafikais kiekvieną atskirą darbuotoją siųsti į atitinkamus darbuotojus – kas kariaus, kas gins tėvynę, kas dirbs užnugaryje, kas dirbs seselėmis, kas dirbs logistikoje“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters teigė, kad „4 procentų“ iniciatyva žymi istorinį momentą, kai verslas „atsistoja ir sako, kad nori didesnių mokesčių“.
Pasak jos, verslas pasiryžęs dėl gynybos mokėti didesnius mokesčius siekiant apsaugoti savo investicijas Lietuvoje, taip pat darbuotojus.
„Įspūdinga, kad („4 procentų“ iniciatyvai – BNS) susivienijo didžiausi konkurentai“, – teigė ji.
„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo.
„Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis. Sekantis mūsų lūkestis yra kuo greičiau inicijuoti susitikimus su institucijoms ir pradėti diskusiją, kaip iniciatyva kuo greičiau galėtų būti paversta realybe“, – pirmadienį spaudos konferencijoje „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.
Peticiją, kuria norima paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai, pirmadienį ryte buvo pasirašę 51,6 tūkst. gyventojų.
„Tai yra tikra, pilietinė visuomeninė iniciatyva, su kuria reikia skaitytis ir kurią reikia laikyti rimta“, – žurnalistams teigė M. Mikuckas.
Peticija perduodama prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, o artimiausiu metu iniciatoriai susitiks su prezidentu, Seimo ir Vyriausybės vadovais ir perduos surinktus parašus.
Andrius Romanovskis: įsiveldami į diskusijas, nueiname nuo esmės
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad verslas ragina politikus susitarti dėl „principinio strateginio sprendimo“.
„Mūsų lūkestis, kad politinės partijos – kaip jos anksčiau susitarė dėl 2 proc., kaip sutarė dėl 3 proc. – susitartų ir dėl 4 proc. be jokių išankstinių sąlygų ir eitų to tikslo link“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Romanovskis.
Anot jo, dėl konkrečių finansavimo šaltinių būtų galima diskutuoti jau susitarus, kad krašto apsaugai turi būti skiriami 4 proc. BVP.
„Susitarkime dėl 4 procentų, peržiūrėkime nacionalinį politinių partijų susitarimą ir eikime į priekį. (...) Įsiveldami į diskusijas, prieštaravimus, ginčus, ar vienu, ar kitu procentu (turėtų būti didinami kai kurie mokesčiai gynybai – BNS), nueiname nuo esmės. Esmė yra strateginis sutarimas dėl 4 proc.“, – sakė A. Romanovskis.
Verslas vienijasi iniciatyvai „4 procentai“
„4 procentai“ kovo pabaigoje inicijavo paramos Ukrainai organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, kitos žinomos Lietuvos įmonės.
„Jau matome, (...) galime pasiūlyti ir priemones, ir kaip būtų galima greitai, pakankamai pigiai ir labai ženkliai padidinti Lietuvos gynybos potencialą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Vyriausybė kovą pasiūlė keturias gynybos finansavimo alternatyvas, dėl kurių kelias savaites diskutavo verslo ir darbuotojų atstovai, savo pasiūlymui pateikę politikams.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį galėtų aukoti ir gyventojai.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais.
Ingrida Šimonytė: „Mums rūpintis savo saugumu reikės ir toliau, ir dar labiau“
I. Šimonytė pasidžiaugė, kad krašto apsauga susirūpino ne tik politikai, bet ir verslininkai, iniciatyvūs piliečiai.
„Didžiausias šios pilietinės akcijos privalumas yra tas, kad žmonės pagalvojo, ar tikrai tai yra svarbu ir daug kam tai pasirodė svarbu“, – pirmadienį LRT radijo kandidatų į prezidentus debatuose kalbėjo premjerė.
Vis dėlto, įgyvendinti šią idėją, anot I. Šimonytės, reikėtų papildomo milijardo eurų, kuriuos kas nors turėtų sumokėti arba šie pinigai būtų surenkami iš mokesčių mokėtojų.
„Ir tai jau yra labai nemenkos sumos. Turint mintyje, kad dabar, kai partijos diskutuoja, kaip pasiekti 3 proc. nuo BVP finansavimą artimiausiu metu, t. y. pageidautina nuo 2025 metų, akivaizdu, kad turėti didesnę ambiciją galima ir reikia, bet aš vis dėlto būčiau šalininkė to, kad mes pirmiausia priimtumėme sprendimus dėl to, kas yra artimesnis tikslas“, – teigė premjerė.
„Manau, kad mes esam geram kelyje ir tuos sprendimus rasim, bet greičiausiai tai nebus diskusijų pabaiga, todėl kad grėsmė neįtikėtina, kad kažkur artimiausiu metu išnyks. Mums rūpintis savo saugumu reikės ir toliau, ir dar labiau“, – pridūrė I. Šimonytė.
Gitanas Nausėda: reikėtų kalbėti apie finansavimo šaltinius
G. Nausėda taip pat sveikino „4 procentų“ iniciatyvą, tačiau pabrėžė, kad gynybos finansavimo klausimas turi dvi puses.
„Vienas dalykas yra nustatyti tikslą ir siekti jo, galbūt per vienerius metus, galbūt per trejus metus, galbūt per penkerius. Geriau būtų, kad greičiau“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot prezidento, kita klausimo pusė – kokių šaltinių sąskaita bus surinkti tie papildomi pinigai? Šiuo aspektu G. Nausėda teigė pasigendantis solidarumo. Kaip pavyzdį jis pateikė vieną iš „4 procentų“ iniciatyvos idėjų, raginančių didinti pridėtinės vertės mokestį.
„Kaip ekonomistas galiu pasakyti, kad pridėtinės vertės mokestį moka galutinis vartotojas arba gyventojas. Ir tada išeina taip, kad vieni agituoja už didesnį procentą, o kiti turi už tai susimokėti“, – komentavo G. Nausėda.
Prezidentas pasidžiaugė, kad diskusijos apie tai, kas galėtų tapti finansavimo šaltiniais, jau yra prasidėjusios ir po truputį ryškėja, kieno sąskaita tas finansavimas didėtų. Kaip galimas alternatyvas jis įvardijo verslo pajamų mokestį, akcizų didinimą.
„Tai jau tampa konkrečiomis pinigų sumomis. Veikiausiai, tai toli gražu nepasiekia to milijardo eurų, bet dar kartą kartoju: kaip judėjimas link didesnio krašto finansavimo idėja yra sveikintina ir dabar turėtume sąžiningai kalbėti, kiek gali kiekviena visuomenės grupė prie to finansavimo prisidėti“, – teigė G. Nausėda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zekenskio suki iki paskutinio ukrainiecio reikia pakeisti iki paskutinio elito .
