Nuo penktadienio (07.11) “Garsų pasaulio įrašų” dėka Lietuvą pasieks įdomiausiu šio sezono kino įvykiu vadinamas Romano Polanskio filmas “Pianistas”, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūręs amerikiečių aktorius Adrienas Brody šiais metais apdovanotas “Oskaru”. Siūlome kelias aktoriaus mintis apie filmą ir savo darbą.
Kartais "Pianistą" labai sunku žiūrėti.
Apie tokį brutalumą, koks parodomas filme, net ir kalbėti sunku. Civilizuotoje Europoje tai atrodo taip neįtikima, tiesiog neįmanoma. Sunku įsivaizduoti, kad žmonės gali būti tokie žiaurūs, kad juose gali slypėti toks pyktis. "Pianistas" - unikali juosta, nes ji sukasi apie vienintelį žmogų. Žiūrovas gali artimiau pajusti to žmogaus skausmą ir kančias, nei suvokti 6 milijonų žydų sunaikinimą. Lengviau įsijausti, susitapatinti su tuo žmogumi ir viską pajausti, tarytum tai būtum tu pats.
Wladyslawas Szpilmanas išgyveno karo baisumus.
Tiesa. Filme yra vilties momentas. Ir tai nėra sentimentalu ar netiesa. Šis žmogus išgyveno, o talentingas režisierius jo vieno akimis ir per jo išgyvenimus sugebėjo parodyti, kaip naciai elgėsi su žmonėmis ir kaip jais manipuliavo. Tam kartais nereikalingi jokie dialogai.
R. Polanskis ieškojo pagrindinio vaidmens atlikėjo ir tarp aktorių, ir tarp paprastų žmonių. Kaip gavote vaidmenį?
Kai mano agentas paskambino ir pasakė apie vaidmenį R. Polanskio filme, aš buvau Paryžiuje, kur filmavausi juostoje "The Affair Of The Necklace". R. Polanskis pakvietė mane pokalbio. Pirmiausia pagalvojau apie Romano Polanskio darbus "Rozmari kūdikis", "Kinų kvartalas". Buvau sužavėtas. Aš jį pakviečiau į filmo, kuriame vaidinau, peržiūrą ("Harrison's Flowers"). Tikrai nesitikėjau, kad jis ateis. Tačiau jis atėjo kartu su prodiuseriu. Po to išgėrėm alaus. Jis - nuostabus, unikalus žmogus. Pilnas energijos, užsidegimo ir aistros darbui. Būčiau ėmęsis bet kokios progos dirbti su juo.
Šis filmas tikrai buvo svarbus režisieriui, kuris pats patyrė geto baisumus.
Taip, šis filmas labai asmeniškas. Manau, kad jo požiūris į bet kokį savo darbą yra toks, tačiau šis filmas buvo tikrai ypatingas. Iš manęs jis tikėjosi labai daug ir aš stengiausi atiduoti viską. Kartais skųsdavausi ar nenorėdavau kažko atlikti, tačiau atlikdavau visuomet. "Jūs tikrai norite, kad taip padaryčiau, - klausdavau režisieriaus. Ir, jei jis atsakydavo "taip", - padarydavau. Taip jis dirba: reikalaudamas, bet gerbdamas aktorių. Abipusė pagarba buvo labai svarbus dalykas. Aš inkšdavau, dejuodavau, jis laukdavo. Atsigavęs galėdavau padaryti bet ką, įsiveldavau į bet kokį pragarą, kokio tik reikėjo režisieriui.
Ar jums patinka taip dirbti?
Man tikrai malonu dirbti su žmonėmis, kurie yra tokie užsidegę, tokie susikaupę ir disciplinuoti, kurie verčia ir mane būti tokį. Kiekvienąsyk filmuodamasis išmokstu daug naujo ir patiriu visokiausių jausmų, aplankau įvairiausius pasaulio kraštus. Net ir iš to, kad Varšuvoje buvau alkanas ir izoliuotas, daug ką patyriau naujo, ko nežinojau ar nesuvokiau. Kai grįžau į normalų gyvenimą, galvojau, kad esu rojuje, kad sapnuoju. Man vis dar atrodė, kad tebesu Varšuvoje, filmavimo aikštelėje, kad ir vėl patiriu visus baisumus, o apie tokį gražų gyvenimą, kokį gyvenu dabar, galiu tik pasvajoti, kad tokio gyvenimo net nėra.
Daugiau apie filmą skaitykite čia http://www.omni.lt/?rask$9359_69111$z_111215.
