Dviejų vaikų mama, aktorė, fotografijos namų „RedLuk“, "Nudeluk" bendrasavininkė Redita Dominaitytė šiuo metu ne tik filmuojasi serialo „Giminės po dvidešimt metų“ tęsinyje , vaidina spektaklyje „Ša, kalba mamos“, veda radijo laidą “Šeimos rytas", bet ir organizuoja renginius savo įkurtoje įmonėje "Raudonplaukė".
13 metų vairuojanti Redita dievina keliones.
Redita taip pat prisideda prie mandagaus vairavimo iniciatyvos, nes mano, kad kultūringi turėtume būti visada ir visur. Juk nesvarbu, ar mes restorane, ar teatre, ar kelyje – neturėtų net kilti klausimo apie kultūringą elgesį.
Trumpai apie pašnekovę
Vairavimo stažas – 13 metų
Vairuojamas automobilis – Ford C MAX
Vairavimo būdas – intensyvus, kartais chaotiškas, bet saugus
Eismo įvykių skaičius – dėl jos kaltės nebuvo nė vieno, vis įvažiuodavo kiti
Svajonių automobilis – alyvinės arba baklažano spalvos, nes labai patinka šios spalvos
Kaip jaučiatės prie vairo?
Kadangi esu keliautojo sielos moteris, bet kokia kelionė man – atgaiva. Todėl prie vairo jaučiuosi itin gerai. Gastrolės – vienas smagiausių dalykų, nors iš dešimties kartu spektaklyje dirbančių merginų tuo gali pasigirti tik kelios.
Buvo laikotarpis, kai keliavau ir dirbau įvairiuose Lietuvos kampeliuose, tuomet jaučiausi itin gerai. Matyt, mano tokia čigoniška prigimtis (juokiasi). Man visada atrodo, kad iškeliaudama iš namų tarsi palieku visus rūpesčius, o kelias man suteikia laisvės ir atgaivos. Mane visada žavi netikėtumai, o jei kelionė susieta su konkrečiu tikslu, teikiančiu ir naudos, tai man padeda save realizuoti visapusiškai.
Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje? Ar kelyje jaučiatės saugi?
Manau, kad kultūros nėra, ir aš tikrai nesijaučiu saugi. Tačiau ir nesame laukiniai, bet kultūra paprastai susieta su mūsų automobilio dydžiu ir verte, ypač periferiniuose miestuose. Tikrai negaliu pasakyti, kas yra kultūringesni: vyrai ar moterys, bet tikrai galiu teigti, kad moterys vairuoja kur kas atsargiau ir kelyje yra mandagesnės. Žinoma, būna tokių situacijų, kad moteris lėčiau sureaguoja ir atlieka kokį nors netinkamą veiksmą, be to, moterys linkusios vienu metu daryti kelis darbus.
Daug kas priklauso nuo paties žmogaus, jo praktikos, kultūros. Moters tokia jau prigimtis – ji atsakinga už visą pasaulį, o vyras – tik už save. Todėl moterys neretai galvoja ir apie pėsčiuosius ant šaligatvio, apie bėgiojančius vaikus ir panašiai. Jos daugiau galvoja į priekį ir už kitus eismo dalyvius. Bet kartais moterys nelabai gilinasi į tai, kas vyksta už jos automob
ilio, neįvertina situacijos, jos neturi to vadinamo "globalaus" matymo. Jos nesugeba greitai priimti logiškų sprendimų ekstremaliose situacijose, gilinasi i detales, o ne į bendrą situaciją. Tiesiog ima daryti daug veiksmų – minti visus pedalus, sukioti į visas puses vairą, ir tai gali pakenkti, o ne padėti, galų gale ir reakcija ne tokia greita, kaip vyrų, o tai stipriai paveikia ekstremalios situacijos suvaldymą.Aš ir pati esu buvusi tokioje situacijoje, kai slidžiame kelyje į mane vos neįsivažiavo kitas automobilis, tada stabdant užmetė manąjį ir lėkiau tiesiai į “Saulės" kapinių tvorą. Slysdama ėmiau stverti visus įmanomus prietaisus – rankinį stabdį, vairą, myniau stabdžius, gerai, kad automobilis nuslydo į arką, ir niekas nenukentėjo.
Manau, kad ne visi automobiliai pritaikyti moterims, nes kartais tokiose situacijose mes tiesiog negalime jo suvaldyti tinkamai: neužtenka fizinės jėgos ir t. t.
Esate vairuojanti mama. Kaip rūpinatės vaikų saugumu automobilyje? Kaip mokote saugaus eismo?
Stengiuosi, kad visada segtųsi saugos diržus, bet neretai jie sugalvoja visokiausių argumentų, kodėl reikia atsisegti. Tačiau turime tokią taisyklę: už miesto prisisegti visada būtina.
Kodėl nusprendėte prisidėti prie mandagaus vairavimo iniciatyvos?
Žmogus turi būti kultūringas, – visada ir visur. Čia kaip kūno kultūra – turi palaikyti fizinę formą, sveikai maitintis; kaip išsilavinimas – turi atitinkamai elgtis tam tikroje aplinkoje. Kodėl restorane elgiamės kultūringai? Kultūra kelyje turėtų būti įprastas ir savaime suprantamas dalykas, kuriam dėmesys turi būti skiriamas šeimose – tėvai turi rodyti pavyzdį vaikams. Iš tikrųjų net neturėtų kilti klausimo, ar vairuoti mandagiai, ar ne.
Koks kelyje patirtas eismo įvykis labiausiai įsiminė?
Pamenu, kai tik pradėjau vairuoti, buvo toks įvykis. Mano tėtis turėjo 11 "Žiguli", bet man neleido vairuoti. Nuo pirmo karto, kai sėdau už šio automobilio vairo, nusprendė, kad visiškai nesugebu vairuoti. Todėl kartą, kai tėčio nebuvo, (vairuotojo pažymėjimą turėjau jau metus), mudvi su mama paėmėme tėčio "Žiguli" ir išvažiavome pasivažinėti. Baigėsi kuras, taigi, „užgesome“. Neilgai teko laukti pagalbos, sustojo Saab, kurio vairuotojas pasiūlė nutempti, bet pirmasis jo klausimas buvo: „Ar tu moki vairuoti? Tik būk gera, „neįmontuok“ man į užpakalį.“
Vėliau automobilį nusipirkau pati slapta nuo tėčio. Kadangi supratau, kad iš jo automobilio negausiu, susitaupiau pinigų. Nupirkti padėjo draugės vaikinas. Tai buvo mano pirmasis automobilis – Honda Civic. Kurį laiką laikiau jį aikštelėje, vėliau pastačiau tėčio garaže. Dvi dienas mąsčiau, kaip jam pasakyti, nes jei jis būtų jį radęs neperspėtas, būtų kilę daug nemalonumų. Kai pasakiau, jis atsakė tik tiek, kad tas automobilis nieko vertas. O kad gerai vairuoju, tėtis pripažino tik po šešerių metų.
Važinėti man tekdavau labai daug, kone kas dieną važiuodavau iš Vilniaus į Kauną. Pamenu ir kitą įsimintiną įvykį, kai visai neseniai tėčiui buvo problemų su sveikata, važiavau Kaune, norėjau persirikiuoti į kitą eilę ir netikėtai į mane atsitrenkė neįgalusis su savo automobiliu. Didelės žalos nebuvo, atsipirkau nubrozdinimais.
Aš jam pasiūliau surašyti aktą ir skirstytis, o jis norėjo man sumokėti ir nieko nepranešti policijai. Iš tikrųjų nežinojau, kiek tas nuostolis vertas, labai nenorom paėmiau iš jo 50 litų ir atsisveikinom. Bet vos už kvartalo mane sustabdė policija, mat pravažiavau pro draudžiamą ženklą. Taigi, atidaviau jiems tuos pačius 50 litų ir trumpai papasakojau, kas visiškai neseniai man nutiko ir pridūriau: „Vadinasi, neturėjau iš to žmogaus paimti pinigų, jie man nepriklauso.“ Ir visa tai įvyko per 10 minučių.
Kodėl vairuojate būtent tokį automobilį?
Todėl, kad šis automobilis turi daug privalumų. Visų pirma, Ford mūsų namuose turi tam tikrą užimtą vietą, šiais automobiliais pasitikime. Šis – jau trečiasis "Ford" automobilis mūsų šeimoje. Kai jį rinkausi, jo kaina geriausiai atitiko kokybę, be to, tenkino jo techniniai duomenys.
Visada norėjau mažesnio automobilio, nes prieš tai daug važinėjau su "Ford Mondeo". Labai vertinu automatinę pavarų dėžę, odinį saloną, kurį paprasta prižiūrėti, be to, labai patinka, kad automobilis gan aukštas, labai gerai viską matau. Ir vaikams tikrai pakanka vietos, galinės sėdynės viduryje yra staliukas jiems.
Ar išmanote apie automobilius?
Kai automobiliu reikėjo rūpintis man vienai, tikrai stebėjau jo techninę būklę ir ja rūpindavausi. Dabar jį prižiūri vyras. Kartais kiti žmonės pasako, jei kas nors negerai, pavyzdžiui, kad perdegė žibintas. Man automobilis – tik priemonė, palengvinanti kasdienę veiklą, užtikrinanti patogią kelionę.
Kas Jums svarbu automobilyje?
Jis turi būti patogus, mažas, talpus. Kai rinkausi, ieškojau spalvoto, keturių durelių. Svarbu ir saugumas bei techniniai automobilio parametrai.
Ką visada vežiojatės savo automobilyje?
Pavydžiu toms moterims, kurios automobilyje viską susidėlioja tvarkingai, kad kelyje nieko nepritrūktų. Aš visada vežiojuos šlapių servetėlių, visa kita – su darbu susiję daiktai: atvirukai, fotoalbumai.
Ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?
Optimizmo. Moterims palinkėčiau reaguoti moteriškai – šypsotis, nekonfliktuoti, naudoti savo moteriškumą kaip ginklą prieš sutinkamą kelyje agresiją ir įvairius joms skirtus gestus. Moterys, nebijokite būti tik gležnomis moterimis, nebijokite prašyti pagalbos, nesiimkite spręsti visų problemų, palikite ir vyrams kokių nors užduočių, juk ir jums bus lengviau, ir jie jausis labiau reikalingi. Būkite išmintingos! Ir ne tik kelyje.
