Dabar Justė – ne tik išsimokslinusi, bet ir patyrusi aktorė. Jai dažnai siūlo vaidmenis spektaklių, serialų ir kino kūrėjai. Žavaus veido šviesiaplaukė, rodos, tinka bet kokiam vaidmeniui... Tai ji užsiima erotiškomis glamonėmis su aktoriumi Leonardu Pobedonoscevu, tai tvirtai sugniaužusi rankose laiko šaunamąjį ginklą ir filmuojasi „Kriminalistuose“.
Iš pajūrio kilusi aktorė saldžių populiarumo vaisių ragauja nuo vaikystės. Galbūt, todėl ji net paauglystėje nebuvo patyrusi jausmo, kuomet dėl minčių apie kokį garsų dainininką ar aktorių naktį neįmanoma sumerkti akių.
„Niekada neturėjau jokių garsenybių idealų. Man net būdavo nepatogu prašyti autografų Lietuvos žvaigždžių. Nelabai suprantu šito proceso, parašų rinkimo, jų kaupimo – tv3.lt portalo skaitytojus tikina serialo „Moterys meluoja geriau“ herojė.
- Ar lankaisi koncertuose?
- Masinių koncertų nemėgstu... Žinoma, kai kuriems iš svečių šalių atvykstantiems atlikėjams padarau išimtis. Gera muzika ir kokybiškais elementais papildytas šou gali palikti didžiulių įspūdžių. Tiesa, dar mane galima nusitempti į draugų koncertus.
- Vasara – festivalių metas... Koks atributas nuvykus į kelių dienų fiestą pradžiugintų tave taip, kad ten išbūti galėtum ir savaitę?
- Nemėgstu ten lankytis. Net neįsivaizduoju, kaip ir kas festivaliuose viskas vyksta. Vasarą ar rudenėjant aš labiau mėgstu, pavyzdžiui, grybauti ir uogauti (šypsosi). Galėčiau net išduoti derlingiausias vietas...
- Kur tave dažniausiai galima sutikti?
- Dažniausiai laiką leidžiu Nidos uoste arba mėgaujuosi jūros ošimu.
- Ar be aktorystės užsiimi kita pelną nešančia arba šiaip daug laiko atimančia veikla?
- Kol nevaidinu, padedu suktis šeimos versle. Mama turi vėtrungių galeriją... Prisidedu prie meno (šypsosi). Tai mano šeima, kuriai abejinga likti ne tik nenorėčiau, bet ir negalėčiau.
- Rodos, visa šeima versli ir meniška. Grįžtant prie vaidybos, gal gali prisiminti – su kuriuo aktoriumi bučiuotis buvo maloniausia?
- Mano vaidmenyse tų bučinių labai nedaug. Džiaugiuosi, kad ne tik aš, bet ir mano kolegos, su kuriais kada teko bučiuotis, dirba taip pat profesionaliai. Po režisieriaus pasakymo – „Stop, nufilmuota!“, mes kaip mat pamirštame visus jausmus. Bučiniai ekrane – technika. Svarbiausia yra akys... Tai jos turi bučiuoti. O veiksme stengiamės įtikinti žiūrovą, kad jausmai tikri.
- Iš šalies atrodo, kad šypsaisi nuolat. Nujaučiu, kad dėl to susilauki nemažai komplimentų? Kaip tave apibūdina draugai?
- Aišku, reikėtų klausti jų, tačiau aš nesu lengvo charakterio. Neretai maištauju, ieškau esmės, prasmės. Už viską labiausiai vertinu bendravimą. Aš niekada nesišypsau per prievartą. Tiesiog... Padovanodamas šypseną kitam – pripildai savo dieną geromis emocijomis.
- Ar teko pastebėti, kad užklupus didesniam populiarumui, ėmė plėstis draugų sąrašas?
- Populiarumas yra laikinas, draugai – ne. Tad užklupus kažkokiam laikinam procesui pastebi, kad ne kiekvienas draugas gali vadintis tikru draugu.
