Baltos naujo daugiabučio sienos pajuodusios, pro lubas į miegamąjį teka lietaus vanduo, garso izoliacija tokia prasta, kad girdi kaip kaimynas čiaudi, o pro rozetes pučia vėjas. Naujakuriai, įsigiję naujus būstus per pastaruosius penkerius metus, gali papasakoti daugybę nemalonių istorijų apie statybos brokus. Nors tai neišvengiama statybų proceso dalis, tačiau ne visi statytojai linkę taisyti savo klaidas.
Iki ekonomikos perkaitimo Lietuvoje pūtėsi labai didelis ir spalvotas nekilnojamojo turto rinkos burbulas. Žmonės, kurių atlyginimas augo valandomis, maišais nešėsi pigiai pasiskolintus pinigus iš bankų ir nesibaimino pirkti fantastiškai brangių ekonominės klasės būstų. Staigų kilimą į kalną pakeitė toks pats staigus kritimas.
Ekonomikos giltinės dalgis nukrito žmonių pajamas, būstų kainas ir tada pasipylė bankrotai statybų pramonėje. Mažieji rangovai krito kaip lapai rudenį, tačiau krizė negailėjo ir didelių šalies statybų bendrovių. Bankai iš nemokių nekilnojamojo turto vystytojų perėmę ištisus kvartalus ir dabar juos siūlo pirkti „išskirtinėmis sąlygomis“, nors kai kurių projektų kvadratinių metrų kainos vis dar gerokai stebina.
Sunkmečiu būstus išlaikę žmonės susidūrė su nauju iššūkiu. Statytojas bankrutavęs, o sienos ima byrėti. Teisės aktai nurodo, kad būsto savininkas pirmiausia turi kreiptis į statytoją arba būstą pardavusią įmonę (priklauso nuo sutarties sąlygų), o jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, tada vienintelis kelias – teismas. Tačiau jeigu nebėra statytojo ar pardavėjo, būstą remontuokis pats.
Žinoma, teisme galima ieškoti teisybės ir iš bankrutavusios įmonės bandyti išsireikalauti žalos atlyginimo, tačiau jūs greičiausiai atsistosite į ilgą kaip rytinė grūstis pinigų iš išnykusios bendrovės laukiančių fizinių ir juridinių subjektų eilę.
Ekonominio pakilimo metais statytojai nepasirūpino apdrausti savo projektų garantiniam laikotarpiui. Statybų įstatymas numato, kad matomiems darbams yra suteikiama 5 metų garantija, o paslėptiems – 10 metų. Tačiau ši garantija išgaruoja tą pačią minutę, kai teismas įmonei paskelbia bankrotą.
Vartotojų teisių gynėjai teigia, kad tokia situacija yra absurdiška. Anot jų, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir valstybinės institucijos, kurios neužtikrino būstų pirkėjų interesų statytojo bankroto atveju.
Plačiau apie statybos brokų problemą skaitykite tinklalapyje Pinigukarta.lt
