Akinių gamintojai nuolat pabrėžia, kaip jų gaminiai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Tai svarbu, be abejo. Tačiau renkantis akinius, pripažinkite – Jums į tai visiškai nusispjauti. Nes nešiodami tamsiais akiniais mes spjauname į aplinkinius. Į svetimas akis ir nuomones. Bet nereikia pamiršti – jei jau spjauni į aplinkinius, tai geriau tai daryti stilingai...
Jau ne sykį sakyta (ir, manau, įrodyta), kad bet kurie akiniai – gydomieji ar saulės, kaip ir tinkamai parinkta apranga ar akseksuarai gali daryti įtaką Jūsų, kaip profesionalo, karjerą. Paprasti akiniai gali padaryti žmogų protingesniu (savo laiku Kambodžoje Pol Potas naikino visus tėvynainius, nešiojančius akinius – tai reiškė, kad jie moka skaityti, tai reiškė, kad jie yra užkrėsti buržujiška sėkla). Su akiniais galite atrodyti valdingesnis ir inteligentiškesnis, netgi vyresnis. Akiniai prideda solidumo, akiniai prideda kompetencijos ir autoriteto (todėl kai kurie jaunuoliai su puikiu regėjimu ir nešioja akinius paprastais stiklais – dėl aukščiau išvardintų priežasčių).
Paprasti akiniai kelia pasitikėjimą Jumis. O saulės akiniai – dar prideda ir stilingumo. Juodi akiniai – tai ir skonio demonstravimas, ir apsauga... Ne tik nuo kažkurių tai ultravioletinių spindulių. Šiais laikais tamsūs akiniai tapo nūdienos riterių skydais – apsisaugoti nuo nepageidaujamų žvilgsnių – ir geresnės apsaugos nesugalvosi. Juodi akiniai – tai paskutinė asmeninės nuosavybės ir privatumo riba – todėl ir „žvaigždės“, apsistos fotografų, dažniausiai nešioja tamsius akinius – tai jų vienintelė galimybė išsaugoti bent kiek savo gyvenimo.
Tamsūs akiniai gali ne tik iš pagrindų pakeisti Jūsų išvaizdą, bet ir atlikti keletą praktiškų funkcijų. Pavyzdžiui, paslėpti mėlynę paakyje. Žaidžiant pokerį – paslėpti ašaras akyse, gavus bereikšmes kortas. Ir, galų gale, saulės akiniai gali priversti žmones pažvelgti į Jūsų veidą...
Saulės akinių istorija
Yra žinoma, kad jau XII amžiuje Kinijos teismuose teisėjai užsidėdavo derva nuteptus akių apdangalus, kad išvengtų gailaus teisiamųjų žvilgsnio (iš to ir kilęs terminas „aklas teisingumas“, ir būtent todėl Temidė yra apsivyniojusi savo akis primityvia skraiste). XIII amžiuje anglų mokslininkas Rodžeris Bekonas, montavęs įvairius mechanizmus ir savo pomėgį teisinęs inkviziciją erzinančiais pasakymais: „Dievo valia per mokslą padeda mums pažinti pasaulį“, ne tik nustebo suvokęs, kad nupoliruoti stiklai didina arba mažina daiktų vaizdą, bet ir juos pakaitinęs ant ugnies sukūrė pirmuosius tamsius akinius. Tiesa, dar kelis šimtmečius Bekono išradimas buvo naudojamas tik Saulės užtemimams stebėti – iš to ir pavadinimas – „saulės akiniai“. Pagal kitą versiją, akinius nuo Saulės sukūrė senieji Aliaskos gyventojai: kasinėjant tą buvusią Rusijos dalį, rasta kaulinių rėmelių, savo forma primenančių šiuolaikinius akinius, nors neaišku, ką eskimai į tuos rėmelius įstatydavo. Reikia manyti, kad jie apsieidavo be stiklo, nes vietoje stiklų priklijuoti horizontalūs sparneliai (panašūs į nūdienos žaliuzes) kuo puikiausiai saugojo akis nuo šviesos – panašiu principu, kaip ir prieš 20 metų buvo gaminami mūsuose populiarūs bestikliai plastmasiniai akiniai nuo saulės.
Yra tiksliai žinoma, kad pirmoji didelė saulės akinių partija buvo pagaminta XVIII amžiaus pabaigoje kataraktos išvargintai Napoleono armijai kariaujančiai Egipte. Taip pat teigiama, kad Saulės akinių gimimo metai yra 1885-ieji, kai visa padorioji Europos visuomenė, sužavėta astronomų postringavimų, paplūdo į gatves stebėti Saulės užtemimo, ir priemonės akims apsaugoti įgavo madingo aksesuaro statusą. Tiesa, to meto saulės akiniai buvo gaminami tik su mėlynais arba žaliais stiklais, taip pat buvo visiškai plokšti. Ir tik apie 1929 metus amerikietis (o kaip kitaip?) Edvinas Landas išrado poliarizuotų stiklų gamybos principą, ir kelių metų pirmieji išgaubti Saulės akiniai, kokius mes pažįstame šiandien, pasirodė parduotuvėse. Masiniu reiškiniu jie netapo – to meto džentelmenai pirmenybę teikė tiesioginiam akių kontaktui. Eilinį kartą, kaip ir daugelio madingų aksesuarų ar aprangos dalių istorijoje, reikėjo sulaukti karo.
Tais laikais karo lakūnai skrydžio metu dėvėjo priglundančius prie veido tamsius akinius tampriu brezentiniu arba odiniu rėmeliu, susegamu juostele ant sprando (panašius į šiandieninius plaukymo akinukus). Lakūnai nebuvo jais patenkinti, nes veidui įdegus, nuo tokių akinių apie akis likdavo balti ratilai, darę šauniųjų lakūnų išvaizdą juokinga. 1941 metais „Ray-Ban“ kompanija pateikė JAV Karinėms oro pajėgoms „Aviatoriaus“ Saulės akinius, savo forma primenančius lig tol naudotus akinius, tačiau su metaliniu rėmeliu ir stiklais, kelis kartus didesniais už žmogaus akį (skirtingai nuo tais laikais įprastų monoklių, buvusių vos didesnių už žmogaus akį).
Legenda teigia, kad lakūnai iškart pamilo „Aviatoriaus“ akinius dėl to, kad tie padėdavo matyti prietaisus ir priešo lėktuvus, skrendant prieš Saulę. Tikrovėje tuometiniai lakūnai jų nenešiojo skraidydami ir oro mūšiuose vis tiek naudojo seno pavyzdžio priglundančius akinius.
Tačiau žemėje lakūnai su „Aviatoriais“ atrodė neišpasakytai šauniai.
Kaip ir balti amerikiečių kariškių marškinėliai, taip ir „pilotų“ akiniai iškart po karo tapo mėgiamu Holivudo kino filmų herojų atributu, o kartu su jais, savaime suprantama, tamsiais akiniais susižavėjo ir likę mirtingieji. (Beje, dar viena šio karo auka tapo ir dar lig tol buvę madingi monokliai – išties solidus džentelmeniškas aksesuaras). Iki septintojo dešimtmečio tamsūs akiniai tapo privalomu kiekvieno bent kiek stiliaus turinčio žmogaus aksesuaru, o apie 1970-uosius atsirado ir pirmieji žymių dizainerių sukurti akiniai. Mada gyva ir šiandien, nors iš esmės visi Saulės akinių modeliai yra kuriami dviejų labiausiai parduodamų (ir kopijuojamų) akinių pagrindu – aukščiau minėtų metalinių „Aviatoriaus“ akinių ir tos pačios „Ray-Ban“ firmos klasikiniu plastmasinių „Wayfarers“ akinių modeliu, 1952 metais sukurtu pagal amerikiečių jaunuolių tarpe populiaraus „Kadilakų“ bagažinės „pelekų“ formą.
Kai kurie dizaineriai teigia (ir tame, manau, yra dalis tiesos), kad tamsių akinių mada plito proporcingai Vakarų visuomenėje plintančiai narkotikų epidemijai. Šeštajame dešimtmetyje nei tamsūs akiniai, nei narkotikai dar nebuvo visuotinai paplitę reiškiniai, bet su hipių atsiradimu ir jų propaguojamu narkotikų kultu, žmonės pradėjo slėpti savo padūmavusias akis nuo aplinkinių. Būtent XX amžiuje pasaulis galutinai suvokė, kad akiniai – tai apsauga. Ne savų akių, bet nuo svetimų. Tai, ką kinai žinojo jau XII amžiuje...
Pagal Jurgį ir akiniai
Neužtenka vien užsidėti tamsius akinius, jie dar turi ir padaryti Jūsų išvaizdą stilinga. Todėl akinių formos ir rėmelių pasirinkimas yra svarbu, nes su jais ne tik galėsite pakeisti savo veidą, bet dar ir atrodyti elegantiškai ar šauniai. Galų gale, tinkamai parinkti akiniai gali tapti Jūsų prekiniu ženklu. Jei tinkamus pasirinksite, aišku.
Kaip jau minėta, džentelmenas su akiniais visada atrodys svarbus ir rimtas. Tačiau svarbiausia – rėmelių stilius, būtent jis pabrėžia charakterio savybes. Iš esmės akinių rėmelių tikslas – kompensuoti trūkstamus veido bruožus: pridėti aštrumo apvaliam veidui ir sušvelninti ilgą bei griežtą. Renkantis akinių rėmelius būtina atsižvelgti į veido formą, odos atspalvį, akių ir plaukų spalvas, vienu žodžiu, viską. Ir atminkite – tai, kas gerai atrodo vienam, nebūtinai atrodys gerai ant Jūsų. Pavyzdžiui, nors ploni metaliniai rėmeliai visada yra madoje ir vertinami, tačiau ant didelių gabaritų veido jie atrodys pernelyg nenatūraliai ir galbūt netgi kvailai.
Sutinku, visi norime su akiniais atrodyti šaunūs, stilingi ir reikšmingi. Sutinku, renkantis akinių rėmelius, lyg ir priimtina klausyti konsultantų patarimo. Tačiau, kaip jau ne sykį minėjau, jei paklūstate kitų patarimams, Jūs – jau nebe Jūs. Todėl neklausykite, ką pataria žmona ar draugė, klausykite savo vidinio balso (jei ir tai nepadeda, klausykite manęs). Pavyzdžiui, vieni konsultantai tvirtina, kad idealiausi yra tie akiniai, kurių nematyti ant veido. Kiti aiškina, kad geriausi akiniai – pabrėžiantys individualumą ir patraukiantys aplinkinių dėmesį.
Tad kokie, galų gale? Dizainerių gamybos? Sportiniai? Kampuoti, apvalūs ar pailgi?
Pradėkime nuo to – Jums reikia mažiausiai dviejų akinių: formaliai ir poilsinei aprangoms.
Antra, vieliniai ar metaliniai rėmeliai visada gerai atrodys vilkint kostiumą ar ryšint kaklaraištį, visada bus madingi bei gražūs. Ypač pagaminti iš titano lydinių. Sakoma, kad turintieji skonį visada įvertins ir rėmelius iš medžio ar kaulo – kaip pagamintas iš natūralių medžiagų. O geriausiems iš geriausių – žinoma, rėmeliai iš aukso ar platinos.
Trečia, vyriška optika visada yra konservatyvesnė nei moteriška. Todėl ir vyrams labiausiai tinka tik tradicinės akinių formos – „lašai“, apvalios, „aviatoriaus“ arba „stačiakampės“. Žvaigždės formos akinius palikite lietuviško popso žvaigždėms, sportinius – sportuojantiems. Akinių gamintojai šiuo metu stengiasi įteigti, kad vyrams tinka ir spalvotos plastmasės rėmeliai. Tačiau, kaip žinia, spalvingumas – moterų prerogatyva.
Ketvirta, akinių rėmeliai turi sekti veido bruožų linijas, bet nebūtinai jas atitikti. Pavyzdžiui, apvalūs rėmeliai ant apvalaus veido darys veidą kvailoku. „Aviatoriaus“ akiniai ant stačiakampio veido darys veidą pernelyg žiauriu ir „macho“. Deja, renkantis rėmelius, trumpam prisiminkite – šioje srityje yra keletas struktūrinių taisyklių, pavyzdžiui, dideli rėmeliai didina mažą nosį, maži rėmeliai trumpina ilgą... Berėmiai akiniai yra tinkamiausi nešioti žmonėms su smulkiais veido bruožais. Platūs rėmeliai daro veidą rimtu ir jautriu.
Tačiau kalbant bendrąja prasme, užtenka žinoti, kad:
Apvalus veidas dažniausiai neturi daug „aštrių“ bruožų, todėl geriausia juos paryškinti ir iššaukti dėmesį su stačiakampiu arba kampuotu akinių rėmeliu.
Jei turite ilgą veidą, ieškokite minkštų, subtilių formų be rėmelių, kurie neįrėmina veido, nes taip jis atrodys dar ilgesnis.
Jei esate Arnoldo Švarcnegerio klonas, t.y., turite kampuotą veidą, vadinasi, Jūsų veidas yra trapecijos formos, su išsišovusiais skruostikauliais, kuriuos reikia švelninti subtiliais rėmelių išlinkimais.
Jei esate ovalaus veido, pasidžiaukime kartu – tai yra ideali veido forma – jis yra simetriškas, ir jam tinka bet kokios formos rėmeliai – priklausomai nuo to, kokio įvaizdžio siekiate.
Dedamiesi akinius, atminkite, viršutinis rėmelių rėmas, jungiantis stiklus virš nosies tarpuakyje, taip vadinamasis „tiltelis“ turi atitikti antakių liniją arba būti vos žemiau jos. Kitaip turėsite „dvigubų antakių“ efektą, kuris atitrauks pašnekovo dėmesį nuo Jūsų akių. Akis turi būti stiklų centre. Rėmeliai neturi būti platesni, nei veidas, o apatinė jų dalis neturi būti nusileidus žemiau nei šnervės.
Jei turite didelę nosį, ieškokite siaurų rėmelių su mažu tilteliu. Tiltelis, kuris yra tamsus, sunkus ar dvigubas, vizualiai darys Jūsų nosį didesne. Žemas tiltelis vizualiai „trumpina“ nosį.
Siekite, kad rėmelių spalva atitiktų aprangos spalvą: jei rengiatės tamsiais rūbais, rinkitės tamsius rėmelius. Tas pats taikoma ir antakių spalvai – jei turite tamsius, prie jų derinkite tamsius rėmelius, jei esate šviesbruvas – ieškokite šviesesnių.
Akinių nešiojimo stilistika
Yra keletas vietų, kuriose tamsių akinių neturėtų būti – bažnyčioje, teisme ir ant Jūsų viršugalvio. Suprantu, tamsūs akiniai ant viršugalvio – tai epidemija, nežinau, kodėl, tačiau nėra prasmės jos neigti. Tačiau šiais laikais, kai dominuoja standarto triumfas, nejaugi norite būti toks kaip kiti? Ypač, jei esate praplikęs...
Anądien žiūrėjau TV laidos „TV detektyvai“ anonsą – žmogus ekrane, matyt, laidos vedėjas, tikriausiai pakankamo kalibro „žvaigždė“, kad būtų vadinamas „legendiniu“ ir kviestų jaunimą stoti į policiją, buvo praplikęs. Jo Saulės akiniai stačiakampiais neišgaubtais rėmais buvo užkelti ant viršugalvio. Atvirai sakant, atrodė „ufonautiškai“, antra, kilo klausimas, kodėl akiniai yra tokie svarbūs, kad po jais neslepiant akių, jie turi būti ekrane?
Džentelmenas, nusiėmęs tamsius akinius, juos deda į kišenę – jokiu būdu ne ant galvos. Juo labiau – nekabina ant marškinių sagos.
Kaip ne sykį esate matę muzikiniuose klipuose, Amerikoje daugelis repo žvaigždžių nešioja tamsius akinius ir naktiniuose klubuose. Ar verta jais sekti?
Amerikoje, kur ne tik oras, bet ir žmonių tarpusavio santykiai yra kitokie, tamsūs akiniai tokiose vietose atlieka keletą funkcijų. Ten kur kas dažniau galima susilaukti klausimo: „į ką žiūri, gaidy?“. Taip pat po tamsiais akiniais tenykščiai šou biznio rykliai slepia ir nuo narkotikų padūmavusias akis. Tad jei ir Jums reikalingos šios abi funkcijos, geriau turėkite partnerį po ranka, kad nepargriūtumėte užkliuvęs už besimėtančio šampano butelio. Ir jokiu būdu nevairuokite automobilio su juodais akiniais naktį, ypač, jei savo „tiuniginuotame“ automobilyje turite užtamsintus stiklus. Nors kai kuriuose filmuose šauniuosius herojus galima pamatyti taip besielgiančius, tačiau, kaip sakoma, „nebandykite to pakartoti namuose“ – juoba kad daugelyje šalių tai draudžiama įstatymu. Gydytojai taip pat visada teigs, kad nešioti tamsius akinius tamsoje yra kenksminga akims, tačiau bet kuris stilistas į tai atrėš, kad nieko nėra „kietesnio, nei tamsūs akiniai tamsoje“.
Išties drąsu ir šaunu nešioti tamsius akinius ten, kur juos nešioti visai nepridera. Ten, kur nėra Saulės spindulių ir kenksmingojo ultravioleto. Tamsūs akiniai naktį – išties „cool“. O jei kažkas burba apie „apsauginę akinių funkciją“, mes žinome – apsauginė akinių funkcija skirta lakūnams, suvirintojams ir slidinėtojams.
Ir vis dėlto, pasirinkite patys, su kuo Jūs...
Anglijos biuruose egzistuoja nerašyta taisyklė „nėra saulės, nėra akinių“, kaip ir džentelmenas nepriimtina juos nešioti Saulei nusileidus arba patalpoje. Nors juos nešioti ten, kur nėra Saulės šviesos gali būti daug priežasčių. Pavyzdžiui, jei turite padidintą jautrumą šviesai (dėl to, kad neseniai tapote vampyru). Ir dėl to, kad „akys yra langai į sielą“, todėl neretai yra priežasčių juos pridengti.
Mat, kiekvienas mūsų priima tamsius akinius kaip dalį savęs, kaip mūsų asmenybės dalį. Įvertinant tai, kas buvo pasakyta aukščiau apie tai, kad tai stilius, belieka pridurti, kad svarbiausia – akių kontaktai su žmonėmis. Todėl po tamsiais akiniais akis slepia vėlgi narkomanai, turintys mėlynę paakyje, taip pat – bukų žvilgsnių žmonės. Mat, daugeliu atvejų, akiniai veikia kaip savisaugos priemonė, nors ir be jų žmonės gali atrodyti daug geriau. Pavyzdžiui, toks ir Vilniuje kadaise lankęsis Didžiosios Britanijos premjeras televizijoje niekada nenusiimdavo akinių, nors be jų atrodė daug geriau – tai jam buvo tikras skydas, su kuo jis jausdavosi tvirčiau.
Bent jau kalbant su kitu tamsius akinius visada nusiimkite – tai pasitikėjimo klausimas. Pavyzdžiui, JAV kariškiai Irake ar Afganistane bendraudami su vietiniais visada nešioja tamsius akinus, ir tai, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl vietiniai, kaip ir kitas pasaulis, jų nemėgsta (toks atsiribojimas tik didina abipusį nepasitikėjimą). Gi Didžiosios Britanijos ar Izraelio armijų kariškiams yra uždrausta bendraujant su vietiniais gyventojus nešioti tamsius akinius. Vėlgi – dėl didesnio pasitikėjimo. Atkreipkite į tai dėmesį, kai žiūrėsite reportažus iš tų kraštų.
Kaip atskirti tikrą nuo netikro
Saulės akiniai nebūtinai turi būti su žymaus dizainerio etikete. Tinkamai parinkti akiniai gali atrodyti geriau, nei patys brangiausi pasaulyje, pirkti dėl to, kad jie – patys brangiausi. Prisiminkite Frenką Sinatrą – jam niekada nereikėjo drabužių su etiketėmis ar prekiniais ženklais įrodyti, kad yra kietas – jis tiesiog VILKĖJO juos. Akinius, kaip ir laikrodžius, verčiau jau vertinti iš kokybinių, o ne kiekybinių pozicijų. Tačiau, jei jau esate priverstas pirkti brangius gaminius, atminkite, kad egzistuoja keletas paprastų būdų, kaip atskirti originalius akinius nuo netikrų:
Rėmelių furnitūra ir medžiagos – visos akinių detalės turi būti deramai priklijuotos – ant kopijų rėmelių galima įžvelgti net klijų likučius. „Ne originalių“ akinių rėmeliai dažniausiai yra gaminami iš vadinamojo „kaprono“ plastmasės, kuri nėra lanksti – taip lengviausia pažinti kopiją.
Sertifikatas – prie gerų akinukų visada yra pridėtas sertifikatas ir informacinis lapelis, kuriame nurodoma stiklų kategorija; taikymo sritis bei kokių standartų buvo laikomasi, gaminant tuos akinius ar optinius rėmelius; naudojimo apribojimai; laikymo sąlygos; valymas; ženklinimas. Be to, vidinėje akinių ąselės pusėje turi būti pažymėtas identifikacinis modelio numeris.
Logotipas – įžvalgesnis pirkėjas gali pastebėti neteisingą prekinio ženklo raidžių išsidėstymą. Pavyzdžiui, „Gucci“ – dvi GG raides – kairioji „G“ turi dengti dešiniąją. Kopijuotojai dažniausiai daro atvirkščiai.
