Pirmadienio rytą šalies prezidentas aplankė Lietuvos olimpiečius. Po vizito olimpiniame kaimelyje prezidentas aptarė ir svarbius klausimus su žurnalistais.
Prezidentas palietė ir daugeliui svarbų klausimą apie krepšinio situaciją Lietuvoje. Anot G. Nausėdos, ši sporto šaka reikalauja pokyčių.
„Dabar nenoriu veltis į tuos vidinius federacijų reikalus, bet turime pripažinti, kad mūsų krepšininkų pasirodymas nebuvo pats geriausias, švelniai tariant. Tam yra priežasčių, kurių reikia ieškoti ne tik pačiuose krepšininkuose, nes jie atvažiavo, dalyvavo. (...)
Vakar matėme, kad Puerto Rikas 11 taškų pralošė prieš Pietų Sudaną, tai reiškia, kad labai didelė tikimybė, kad Lietuva pralaimėtų net ir Pietų Sudanui. Čia tik pavyzdys, kad po truputį, nejučiomis praradome tą statusą, kurį turėjome prieš 20-30 metų, nors krepšininkai mūsų individualiai imant yra pajėgūs“, – dėstė prezidentas.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbų vaidmenį šiuose pokyčiuose privalo vaidinti ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai, apie kuriuos pastaruoju metu sklando ne patys geriausi žodžiai.
„Žinau, kad artėja (LKF) rinkimai, žinau, kad bus vėl skirtingos komandos, kurios dalyvaus šiuose rinkimuose. Reikėtų vieną kartą kelti klausimą, ne kokie pažadai, o kokių rezultatų vienas ar kitas būsimas federacijos vadovas pasiektų. Man tai atrodo labai svarbu.
Žmonėms norisi džiaugsmo, norisi ne tik pralaimėjimus skaičiuoti, bet ir matyti, kad mes galime, o mes tikrai galime. Ir pagal finansines injekcijas, kurios įdedamos į šią sporto šaką, ir pagal populiarumą, ir pagal sportininkus“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Kokie pirmieji įspūdžiai žaidynėse?
Įspūdis dar tęsiasi, nes prasidėjo tik prieš keletą dienų, kai dalyvavau tvarumui skirtoje konferencijoje, skirtą sportui ir mūsų pasaulio ateičiai.
Ši olimpiada išsiskiria savo filosofiniu pagrindimu. Turime rūpintis tuo, kas vis sunkiau išsaugojama – planetos stabilumas, klimatas. Pvz, matome šiandien siaučia audra Lietuvoje, darydama milžiniškus nuostolius.
Klimato kaitos klausimas čia keliamas tinkamai, nes ne tik sakoma, bet ir atliekami pagrįsti veiksmai. Kaip tvariai gyvena sportininkai, kaip taupiai naudojamos medžiagos. Aišku, nebuvau abejingas stebėdamas olimpiados atidarymą. Jis buvo visai kitoks nei prieš tai buvę.
Lietus man nelabai ne sugadino įspūdžio, visai buvo smagu sėdėti po tais nuo lietaus apsaugančiais apsiaustais ir mėgautis reginiu. Na, o sporto varžybos ne visos galbūt kol kas pozityvios, bet tai juk sportas.
Turime žiūrėti adekvačiai ir džiaugtis, kad mūsų sportininkai garsina Lietuvą. Vakar teko lankytis plaukime. Gal vieniems pasisekė mažiau, kitiems daugiau. Bet pagal reakcijas ir plojimus mačiau, kad Lietuva plaukimo reitinge pasaulyje yra labai aukšta.
Aisku, pirmiausiai turbūt dėl Rūtos Meilutytės, bet yra ir Danas Rapšys, prisidėjo ir kiti plaukikai, kad Lietuvos vardas skambėtų garsiai.
Olimpiečius palaikėte keliose arenose. Kurioje buvo smagiausia atmosfera?
Buvo smagu paplūdimio tinklinyje. Nors rezultatas galbūt kai ką nuvylė, merginoms pasakiau, kad neturite reikalauti iš savęs daug, atsipalaiduokite ir tada bus, ko gero, dar geriau. Tai dinamiška, elegantiška sporto šaka, įvykiai greitai keičiasi ir daug žiūrovų.
Kaip olimpinis kaimelis? Ar olimpiečiai neturėjo pageidavimų?
Prašymų neturėjo, nuotaikos, atrodo, geros. Su humoru gyvena, o tai irgi geras ženklas. Svarbiausia, kad nusiramintų, nekankintų savęs pačios ir gerai išsimiegotų. Dabar puikiai suprantu, koks neįkainojamas turtas yra geras miegas. Sportininkams tai turbūt ir dvigubai svarbiau.
Kiek išleidote suvenyrų parduotuvėje?
Kažkur apie 150 eurų.
Kalbėjote ir apie Ukrainos palaikymo klausimą Galbūt pavyko ir su Ukrainos delegacija pabendrauti?
Deja, ne, bet per atidarymą atsistojau ir plojau, kai jų delegacija plaukė. Teko su Ukrainos žurnalistais pasimatyti.
Sportas yra sportas, bet kartais skaudu matyti, kaip šalių, kurios žudo nekaltus žmones, atletai varžosi, nesvarbu po kokiomis vėliavomis. Ta vis dėlto jei sakoma, kad tai depolitizacija, man atrodi, kad tai sporto politizavimas.
Galbūt matėte ir kaip Rūta Meilutytė buvo pristatyta? (per lietuvės pristatymą buvo rodoma neutralaus atleto vėliava)
Per dideli triukšmą neišgirdau. Nuvilia tokie dalykai, bet tikiuosi, kad tai jos neišmušė iš vėžių. Visi suprantame, kad plaukime rezultatą lemia sekundės. Bet kiek už to stovi papildomų veiksnių…
Lankydamasis irklavime jau tą supratau. Štai net iki juokingų dalykų, pavyzdžiui, kai pelekas užstringa už dumblo ir tai gali kainuoti aukso medalį. Man patinka sporto šakos, kur didelį vaidmenį vaidiną taktika ir sportininko mąstymas.
Kaip manote, kaip Lietuvoje gali keistis sporto situacija, o ypač po naujų Seimo rinkimų?
Manau, kad išsimušėme iš ritmo. Dar prieš aštuonerius metus, kai panaikinome Kūno Kultūros ir sporto departamentą. Matau dabar, kad bandome kurti naujas struktūras, bet jos kol kas nesuteikia teigiamo postūmio. Aišku, gelbėja mūsiškių atsidavimas.
Štai paplūdimio tinklininkės už savo lėšas važiavo į varžybas tam, kad surinktų kuo daugiau reitingo taškų ir varžytųsi olimpiadoje. Panašiai ir jojimas. Atrodo, kad tai svarbu pačiam sportininku, bet ne Lietuvai. Nes šalies prisidėjimo, pagalbos nėra.
Nemažai sporto šakų nusipelno didesnio dėmesio negu susilaukia šiuo metu. Klausimai apie sporto vadybą, makrovadybą tikrai taps aktualesni dar labiau po Seimo rinkimų. Tikiuosi, kad kitai Vyriausybei sportas rūpės labiau nei šiai.
Nėra krepšinio, bet apie jį daug yra kalbama. Buvo daug skambių pasisakymų apie Lietuvos krepšinio federaciją. Kokios jūsų mintys apie tai?
Spręskime pagal rezultatus. Kad ir kaip bebūtų, sporto federacijų veikla yra vertinama pagal rezultatus. Jeigu rezultatai nėra tokie, kokių tikimės, o jie akivaizdžiai nėra tokie, turime ieškoti priežasčių.
Dabar nenoriu veltis į tuos vidinius federacijų reikalus, bet turime pripažinti, kad mūsų krepšininkų pasirodymas nebuvo pats geriausias, švelniai tariant. Tam yra priežasčių, kurių reikia ieškoti ne tik pačiuose krepšininkuose, nes jie atvažiavo, dalyvavo.
Vakar matėme, kad Puerto Rikas 11 taškų pralošė prieš Pietų Sudaną, tai reiškia, kad labai didelė tikimybė, kad Lietuva pralaimėtų net ir Pietų Sudanui.
Čia tik pavyzdys, kad po truputį, nejučiomis praradome tą statusą, kurį turėjome prieš 20-30 metų, nors krepšininkai mūsų individualiai imant yra pajėgūs.
Žinau, kad artėja (LKF) rinkimai, žinau, kad bus vėl skirtingos komandos, kurios dalyvaus šiuose rinkimuose. Reikėtų vieną kartą kelti klausimą, ne kokie pažadai, o kokių rezultatų vienas ar kitas būsimas federacijos vadovas pasiektų. Man tai atrodo labai svarbu.
Žmonėms norisi džiaugsmo, norisi ne tik pralaimėjimus skaičiuoti, bet ir matyti, kad mes galime, o mes tikrai galime. Ir pagal finansines injekcijas, kurios įdedamos į šią sporto šaką, ir pagal populiarumą, ir pagal sportininkus.
