„Investuotojai vis dar linkę laikyti savo pinigus saugiai, nes jų manymu, Vakarų bei kitose išsivysčiusio pasaulio rinkose išlieka daug neapibrėžtumo, kuris atsiranda dėl centrinių bankų veiksmų. Pastaruoju metu centriniai bankai aktyviai imasi monetarinių priemonių, siekdami padidinti likvidumą rinkose ir tuo skatindami rizikingų turto klasių brangimą. Kita vertus, įmonių pelningumai dabartinėje verslo ciklo stadijoje artėja prie piko, todėl tolimesnis akcijų brangimas gali būti sudėtingas, – pasakoja „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. – Vis dėl to didelių sukrėtimų akcijų rinkose artimiausiu metu tikėtis nereikėtų, todėl investuotojai ir toliau turėtų sekti privataus sektoriaus padėtį. Ji atspindi, ar išsivysčiusios pasaulio ekonomikos bus pajėgios išlaikyti tvarų augimą be centrinių bankų paramos“.
Investavimo kryptis turėtų nurodyti stabilūs išsivysčiusių valstybių įmonių rodikliai
Pasak M. Ignoto, Vakarų šalyse verslo ciklų rodikliai rodo situacijos stabilumą, todėl greičiausiai galima tikėtis, kad pramonės bei kiti verslo sektoriai ir toliau gyvens teigiamomis nuotaikomis. „Akcijų kainoms didelės įtakos turi įmonių pelningumas, tačiau dabartinė situacija leidžia manyti, kad bendrovių pelno maržos neturėtų smarkiai sumažėti. Ganėtinai aukštas JAV ir euro zonos nedarbo lygis bei pasauliniu mastu pingančios žaliavos leidžia įmonėms siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, JAV pirmo ketvirčio bendrovių pelno rodikliai viršijo analitikų lūkesčius, o euro zonos įmonių situacija, nors ir buvo prastesnė nei JAV, leidžia prognozuoti, kad artimiausiu metu verslo situacija bent jau neturėtų drastiškai blogėti“, – teigia M. Ignotas.
„Swedbank“ specialistų teigimu, investuotojams išlieka svarbūs ne tik privataus sektoriaus rezultatai, bet ir išsivysčiusių valstybių politinis kontekstas. Euro zonoje išlieka daug neaiškumų dėl valstybių, kurios turi didelių finansinių problemų. Pavyzdžiui, vis dar neaišku, kaip bus mažinamas Ispanijos ir Italijos biudžeto deficitas bei skolos, o Vokietijoje didelis dėmesys tenka tolesniems politikų kovos su fiskaline krize veiksmams bei artėjantiems parlamento rinkimams. Svarbu ir tai, kad JAV vis dar neturi aiškaus plano, kaip šalyje bus sumažintas biudžeto deficitas, tačiau namų ūkių vartojimas rodo, kad akcijų rinkose galima kalbėti apie stabilumą – mažmeninės prekybos bei namų ūkių išlaidų rodikliai rodo, kad artimiausiu metu situacija išliks palanki investuotojams.
Besivystančio pasaulio atotrūkį skatina mažos akcijų kainos
Pasak M. Ignoto, artimiausiu metu BRIC ir kitų besivystančių šalių akcijos brangti neturėtų, o tai dar labiau didina atskirtį tarp išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio akcijų rinkų. „Sunku tikėtis, kad struktūrinių pokyčių banga, kuri lėmė akcijų kainų augimą pastarąjį dešimtmetį, galėtų pasiekti tokį patį lygį. Investuojantys į besivystančių šalių akcijų rinkas 2003-2007 metais susilaukė didelės grąžos – tuo metu akcijų kainos augo beveik 3 kartus. Didele dalimi tai lėmė investuotojų gebėjimas pastebėti, kad santykinai mažos akcijų kainos leis gauti dideles grąžas. Tačiau dabartinė padėtis yra pakitusi ir didesnis dėmesys tenka žaliavų kainų svyravimui: besivystančio pasaulio akcijų rinkų kainos dažnai priklauso nuo žaliavų išgavimo bei apdirbimo įmonių padėties. Todėl investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog 2000 metais prasidėjęs žaliavų brangimas ekonominio sunkmečio metu sustojo, o pastaraisiais metais reikšmingų teigiamų pokyčių žaliavų rinkose taip pat nėra. „Šiuo metu brangiųjų bei pramoninių metalų, maisto ir energetikos išteklių kainos krenta, todėl artimiausiu metu nereikėtų tikėtis besivystančių valstybių akcijų rinkų augimo“, – tęsia M. Ignotas.
Obligacijų brangimo greičiausiai nesulauksime
Investuojantys į obligacijas ir toliau turėtų daugiausia dėmesio skirti bazinių palūkanų tendencijoms, nes šios daro didelę įtaką obligacijų kainai. Šiuo metu investuotojams turėtų būti svarbu tai, kad JAV federalinių rezervų bankas (FED) vis dar palaiko nulines palūkanas, o euro zonoje bazinių palūkanų normos taip pat išlieka rekordiškai žemos.
„Centriniai šalių bankai aktyviai vykdo monetarines skatinimo programas, todėl investuotojai turėtų ir toliau stebėti, ar pinga valiutų kursai, dėl kurių dažnai laimi eksportuojančių šalių įmonės – žemi valiutos kursai verslui leidžia padidinti eksporto kiekius, todėl pagamintos produkcijos parduodama daugiau, o tai didina įmonių pelningumą“, – pasakoja M. Ignotas.
„Swedbank“ specialistų teigimu, rekordinėse žemumose esančios palūkanos dar kurį laiką gali išlikti žemos, tačiau tai nereiškia, kad obligacijų kainos (ypač saugių vyriausybių) toliau kils. Pastaruoju metu rizikingų obligacijų kainos yra labai didelės, todėl, net jei palūkanų normų vertė neaugtų, reikšmingo obligacijų kainų augimo tikėtis neverta.
