Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius aiškina – ekonomiškai stipriausios ES šalys visų pirma žvelgia į švietimą, tad Lietuvai stiprinti inovacijų rinką bei pragyvenimo lygį reikia atsigręžiant į jauniausius piliečius.
Siūlo atsisukti į skandinavus
Pasaulio banko duomenimis, pasauliniu mastu darbuotojo valandinis užmokestis pakyla 9 proc. su kiekvienais papildomais mokslo metais. Tačiau beveik tas pats galioja ir valstybiniu mastu – šalys, kovoje su skurdu pasitelkusios švietimą, ne tik kilsteli pragyvenimo lygį, bet ir gyvenimo kokybės indeksą.
Aiškiausias pavyzdys – Skandinavijos šalys, ypač Suomija. Joje naudojamas tarpdisciplininis mokymo modelis, pamokose įtraukiama kuo daugiau praktinių užduočių, nuo pat mažens kuriama pilietiškumo samprata ir ugdomas kritiškas analitinis mąstymas. Rezultatas – geriausios švietimo sistemos titulai ir bene mažiausia socialinė atskirtis pasaulyje.
„Suomija yra puikus pavyzdys, kaip įmanoma suderinti stabilų ekonomikos augimą ne tik su stipria socialine, sveikatos bei švietimo politika, bet ir su aplinkosauga. Žinoma, rytoj mes netapsime Suomija, bet galime analogiškai kaip ši šalis nuo pat pirmųjų klasių ar darželio ugdyti skaitmeninius įgūdžius, leisti jaunajai kartai prisitaikyti prie Ketvirtosios pramonės revoliucijos pasaulio“, – sako A. Pranckevičius.
Šiandien Lietuvoje šiuos tikslus dažnai įgyvendina neformalaus ugdymo iniciatyvos. Viena tokių – „Pildyk“ remiami „Kompiuteriukai vaikams“, šiemet 20 šalies mokyklų išdalinę „Micro:bit“ kompiuteriukus. Daugiau kaip 6 tūkst. 5-8 klasių moksleivių pasiekusiais kompiuteriukais galima žaislams suteikti naujus judesius, balsus ar kitas funkcijas, o sukurtą žaislą valdyti specialia mobiliąja programėle. Programavimo mokančios akcijos itin svarbios, nes kai kuriose mokyklose tik jos leidžia vaikams IT mokytis praktiškai.
Lietuvoje – paradoksalūs kontrastai
Pasak A. Pranckevičiaus, ES pozicija yra tiesiogiai sieti švietimą su ekonominiu valstybių augimu.
„Lietuvos švietime matome ne vieną paradoksą: Europoje pirmaujame pagal aukštojo mokslo diplomų skaičių ir išleidžiame švietimui daugiau nei ES vidurkis, tačiau šios investicijos dažnai pasirodo neefektyvios, o atotrūkis tarp regionų ir miesto mokyklų kokybės tik auga. Ypač ryškiai matome, kad Lietuva atsilieka modernių sričių, tokių kaip programavimas, švietime“, – teigia EK atstovas.
Anot jo, didžiausios inovacijų įmonės šiandien susitelkusios JAV ar Kinijoje, tad neinvestuodama į IT švietimą, Europa rizikuoja pralaimėti joms konkurencinę kovą. Ypač ši žinutė svarbi Lietuvai.
„Norime tapti skaitmenine lydere ir šiandien išties neblogai atrodome pagal savo IT infrastruktūros gebą, 4G technologijas, pagal skaitmeninės ekonomikos indeksą esame stabilioje 12 vietoje ES. Bet nepaisant to, švietimo srityje kol kas matomas mažesnis potencialas. Tačiau Lietuva turi fantastišką galimybę ir daug labai gabių žmonių, tad norint tapti viena ES skaitmeninių lyderių reikia tik daugiau investavimo į jaunąsias kartas nuo pat pirmųjų klasių“, – analizuoja A. Pranckevičius.
Postūmis neformaliam švietimui
Anot jo, labai svarbios ir neformalaus švietimo iniciatyvos – jos sėkmingiau pasiekia regionus bei ugdo tokias kompetencijas kaip skaitmeninis raštingumas, kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje ir t.t.
Todėl kartu su „Pildyk“ vykdomos neformalaus švietimo akcijos „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“ tikslas – ne tik suteikti vaikams galimybę praktiškai mokytis programavimo, bet ir padėti mokytojams – su „Micro:bit“ dirbti apmokyta daugiau kaip 500 švietėjų.
„Neformalus švietimas yra vis svarbesnė sistemos dalis. Valstybių ir institucijų pareiga yra užtikrinti formalaus švietimo kokybę, bet kartu ir sudaryti terpę plėstis neformalaus švietimo iniciatyvoms. Lietuvoje mažesnėse gyvenvietėse būtent neformalus švietimas užkamšo programavimo ir skaitmeninio raštingumo spragas, tačiau turime kalbėti ne tik apie jas – labai svarbios ir debatų ar pilietiškumo programos“, – tiki Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius.
