Garsaus Vilniaus advokato Sergejaus Novikovo nužudymo bylos nagrinėjimas atskleis laidojimo verslo atstovų ir mafijos bendradarbiavimo paveikslą. Manoma, kad buvęs ilgametis rezonansinių bylų advokatas galėjo tapti sostinės laidojimo verslą norėjusių užvaldyti banditų auka.
Nužudytojo artimieji tiki sulaukti teisingumo triumfo.
19 tomų byloje surašyti kaltinimai dėl šio nusikaltimo pateikti prieštaringos reputacijos sostinės verslininkui Vitalijui Gasperovičiui ir praeityje dažnam Vilniaus banditų sueigų dalyviui Jonui Dambrauskui.
Siekė uždaro teismo proceso
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje V. Gasperovičius atrodė labiau savimi pasitikintis nei anksčiau. Dviejų gynėjų ginamas vyras kalbėjo garsiau nei įprastai. Visai kitaip salėje atrodė praeityje garsus buvęs boksininkas J. Dambrauskas. Šis žiaurumu garsėjantis vilnietis advokatų, prokuroro ir teisėjo kalbų klausėsi abejingu veidu. Atrodė, kad šios kalbos su juo visiškai nesusijusios.
Algimantas Kliunka, atstovaujantis nužudyto advokato našlės, pedagogės Marijos Novikovos interesams, kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti nukentėjusiais asmenimis ir civiliniais ieškovais velionio teisininko vaikus Konstantiną, Nikitą ir Pavelą Novikovus. Tai pirma garsi A. Kliunkos kaip advokato byla. Anksčiau jis ilgus metu dirbo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiuoju prokuroru.
„Vaikai išgyveno dvasiškai ir patyrė psichologinę traumą, todėl prašau nagrinėti bylą ne viešame, o uždarame posėdyje“, – teismo prašė A. Kliunka.
Teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, buvęs Generalinės prokuratūros vadovas, atmetė prašymą rengti uždarą posėdį ir tikino, kad kiekvienas teismo dalyvis privalo atskirti, kokią informaciją teikti visuomenei, tačiau nužudyto advokato S. Novikovo vaikus pripažino nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais.
Teismas taip pat gavo nužudyto S. Novikovo sesers Natalijos ir motinos Taisijos prašymus jas pripažinti nukentėjusiomis, nes patyrė daug išgyvenimų dėl brolio ir sūnaus netekties. Teismas šį prašymą patenkino.
Buvo pateiktas kaltinamosios Tatjanos Kulešienės, kuri su V. Gasperovičiumi kaltinami sukčiavimu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu, prašymas suteikti galimybę nedalyvauti teismo posėdžiuose, kur nėra nagrinėjamai su jos veikomis susiję epizodai.
Tačiau teismas šį klausimą nutarė spręsti vėliau.
„Apšvietė“ baltas motoroleris
Buvusio Vilniaus miesto tarybos nario ir Lietuvos kikbokso federacijos prezidento nužudymas sostinės centre, šalia banko „Citadele“ pastato, praėjusių metų birželio 1-osios popietę sukrėtė Lietuvą ir plačiai nuskambėjo už jos ribų. Ypač daug dėmesio sulaukė faktas, kad judrioje miesto vietoje vidury dienos mirtinai subadytas advokatas.
Kaip vėliau paaiškėjo, praeityje ne vienam garsiam Vilniaus mafijos veikėjui teismuose atstovavęs S. Novikovas, tarp kurio klientų buvo ir garsiojoje žurnalisto Vingio Lingio žmogžudystės byloje kaltinamas „brigadininkas“ Borisas Babičenka, pastaraisiais gyvenimo mėnesiais ketino įsigyti laidojimo verslo bendrovių akcijų ir tapti kontrolinio paketo savininku. Netrukus jis smarkiai susikirto su šį verslą užsimojusiais kontroliuoti J. Dambrausku, kuris per tarpininkus buvo įsigijęs vienas stambiausių ritualines paslaugas sostinėje teikiančių bendrovių – Vilniaus laidojimo rūmų ir Laidojimo rūmų – akcijų bei darė nemažą įtaką jų direktoriui V. Gasperovičiui.
Iš pradžių S. Novikovo žmogžudystės aplinkybės buvo apaugusios netikėčiausiomis versijomis. Kadangi advokatas priklausė įtakingiausių sostinės teisininkų gretoms, Vilniaus kriminalistai užsimojo bet kokia kaina išaiškinti jo žudikus ir užsakovus.
Gal šiandien advokato nužudymo mįslei ir nebūtų lemta išaiškėti, tačiau žudikas padarė nedovanotiną klaidą – labai primityviai „apsišvietė“. Daugelio nuostabai, pasirinktai aukai sekti J. Dambrauskas pasirinko ne įprastą transporto priemonę, o išskirtinį baltos spalvos motorolerį. Daugelio Vilniaus gatvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus peržiūrėję pareigūnai pastebėjo, kad lemtingą dieną S. Novikovą skirtingose miesto vietose persekiojo baltas motoroleris.
Būtent ši aplinkybė teisėsaugininkus netrukus atvedė iki žudiko ir jo užsakovo. Apie padarytą žiaurų nusikaltimą J. Dambrauskas atvirai policijos tyrėjams prašneko jau praėjus kelioms savaitėms. „Aš norėjau jį tik pagąsdinti, gal nesmarkiai sužeisti, bet šiek tiek persistengiau“, – esą taip per vieną pirmųjų apklausų pareigūnams yra sakęs S. Novikovui tris kartus peiliu į krūtinę dūręs J. Dambrauskas.
Pernai liepą sulaikytas ir V. Gasperovičius. Jis suimtas pasienyje su Baltarusija esančiame Medininkų kelio poste, kai su šeima grįžo iš atostogų Kryme.
Iš lyderių – iki „torpedos“
Vilniaus kriminalinės policijos senbuvius ir organizuotų nusikaltėlių pasaulio atstovus iki šiol stebina, kad S. Novikovą subadė ne specialiai nusamdytas profesionalus žudikas ar kvaišalų dozės ištroškęs ir bet kam pasiryžęs gatvės narkomanas, o daugelį metų sostinės nusikaltėlių itin gerbiamas J. Dambrauskas.
Būta kalbų, kad anksčiau Dambrauskinių ir Boksininkų gaujų lyderiu laikytas J. Dambrauskas pastaraisiais metais smarkiai nusigyveno. Esą jam nesiklostė verslas ir pogrindiniai reikalai. Kitų šaltinių žiniomis, vyriškis neskurdo, su šeima buvo įsikūręs milžiniškame name, esančiame prestižinėje nuosavų namų gyvenvietėje šalia Vilniaus. Neva nusikaltimą jis galėjo padaryti visiškai nesuvokdamas apie galimas pasekmes, mat savaitę iki žmogžudystės ištisas dienas lėbavo.
S. Novikovo nužudymo užsakymu kaltinamo V. Gasperovičiaus elgesys taip pat ne mažiau stebino. Iš bylos medžiagos matyti, kad likus keliems mėnesiams iki nusikaltimo vyras dažnai lankėsi viename sostinės būrimo salone – domėjosi savo ir plėtojamo laidotuvių verslo ateities perspektyvomis. Kažkodėl ateitį neva matanti aiškiaregė nesugebėjo V. Gasperovičiui ištraukti kortos, kuri praneštų apie artėjančią nelaimę ne tik jam, bet ir kitiems.
Seną gaują domino pelenų urnos
Kai XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje atsivėrė keliai laukiniam kapitalizmui, apie tolesnę ir pelningesnę ateitį galvojantys Kauno banditai ėmė kurpti planus į savo rankas perimti pelningiausias verslo nišas – tarp jų ir laidotuvių verslą.
Kalbama, kad postūmį tokiai idėjai suteikė 1993 metų spalio skerdynės Vilijampolės kavinėje „Vilija“, kur žuvo penki vyrai iš artimos Henriko Daktaro aplinkos.
Kadangi buvo prognozuojama, jog netrukus prasidės žiaurus tarpusavio gaujų karas, vilijampoliečiai siekė iš anksto pasirūpinti, kad jų atminimas būtų tinkamai pagerbtas. Siekta kuriose nors kapinėse gauti net atskirą sklypą, kur būtų laidojami tik Daktarų žmonės.
Būta minčių apleistose prieškario metų Kauno laisvamanių kapinaitėse prie Raudondvario, Daktarų gaujos lyderių H. Daktaro ir Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, dvarų pašonėje, pastatyti pirmąjį Lietuvoje kolumbariumą gangsterių palaikų urnoms. Planuotas mafijos karas Kaune neįsiliepsnojo, todėl tokios idėjos vėliau buvo atsisakyta.
Tam tikrų minčių kelia ir aplinkybė, kad niekas iki šiol negali arba nenori tiksliai atsakyti į klausimą, ar į pirmųjų Lietuvoje krematoriumų verslą savo pinigus investavę žmonės nėra susiję su nusikaltėlių grupuotėmis iš Kauno ir Vilniaus.
KOMENTARAS
Algimantas Kliunka, S. Novikovo našlės advokatas
Algimantas Kliunka (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Žinau, kad visiems įdomu, kokio dydžio bus pareikštas civilinis ieškinys kaltinamiesiems, tačiau kol kas sumos neįvardysime. Mano akimis, tai eilinė byla – jokio rezonanso. Kai dirbau prokuratūroje, teko vartyti ir kur kas kraupesnių bylų, pavyzdžiui, Panevėžio Tulpinių ar Klaipėdos Gaidjurginių. Tačiau sumenkinti šios bylos negaliu, nes nukentėjusiais yra pripažinti niekuo dėti žmonės ir skaudžią nelaimę išgyvenę artimieji. Teismo posėdžiai tik prasidėjo. Manau, kad byla bus išnagrinėta be didesnių pauzių ir nukrypimų. Posėdžiai suplanuoti iki gruodžio mėnesio, todėl prognozuoti bylos baigties dar negalėčiau.
TIK FAKTAI
J. Dambrausko vardas minimas ir vienoje pirmųjų padirbtų banko kortelių aferos istorijų. Dar 1998 metų pabaigoje iš tuometinio Vilniaus banko pasklido žinia, kad sostinėje labai aktyviai pradėtos naudoti padirbtos banko kortelės „Visa“, „Master card“ ir „American express“. Praėjus pusmečiui pareigūnus pasiekė operatyvinė informacija, kad padirbtomis banko kortelėmis naudojasi, jas gamina ir pardavinėja J. Dambrausko vadovaujama Boksininkų gauja.
Manoma, kad gauja taip užsidirbo apie 2–3 mln. JAV dolerių.
Tais laikais gauja turėjo ne tik puikų kompiuterinės technikos specialistą, bet ir patikimų žmonių bankuose. Su jų pagalba buvo planuojama įsilaužti į bankų apsaugos sistemą. Tikslas – pertvarkyti programą taip, kad ji neatpažintų falsifikuotų kortelių.
Gauja savo aukas rinkdavosi tik iš pasiturinčių užsieniečių, kurie lankydavosi prestižiniuose Vilniaus restoranuose ir naktiniuose klubuose. Boksininkai savų žmonių turėjo tais laikais populiariausiose pasilinksminimo vietose.
Pradinis aferos etapas buvo labai paprastas. Kai turtingas klientas sąskaitą apmokėdavo kortele, barmenas arba padavėjas jo kortelę ne tik įkišdavo į banko terminalą, bet ir į šalia padėtą skenerį. Beje, pareigūnų žiniomis, gaujos nariai dažnai patys atsivesdavo užsieniečius į restoranus, kur jau būdavo paruošti skeneriai.
Panašiai viskas klostėsi ir Vilniaus bei „Hermio“ bankuose. Kai čia užeidavo užsienietis išsigryninti pinigų, jo kortelė taip pat būdavo nuskenuojama. Kortelės duomenys būdavo įrašomi į paprasčiausią garso kasetę. Šią kasetę restoranų ar bankų darbuotojai perduodavo J. Dambrausko gaujai. Pastaroji turėjo visą reikalingą įrangą, todė pagaminti falsifikuotą kortelę nebūdavo jokio vargo.
Tarp gaujos aukų pateko Vokietijos, Brazilijos, Gvatemalos, Italijos ir kitų šalių piliečių. Nuo mafiozų nukentėjo ir garsios Vokietijos televizijos kompanijos „Deutche Welle“ sporto žinių vedėja.
Kadangi gangsteriai nežinodavo banko kortelės PIN kodo, galėjo jomis atsiskaityti tik už pirktas prekes ar už suteiktas paslaugas. Didžioji dalis parduotuvių ir degalinių, kur jie atsiskaitydavo falsifikuotomis kortelėmis, buvo jų pačių kontroliojamos. Šių įstaigų vadovai arba pardavėjai dažniausiai žinodavo, kad atsiskaitoma suklastota kortele.
Falsifikuotomis banko kortelėmis mafiozai dažniausiai atsiskaitydavo už naujausią vaizdo ir garso aparatūrą, prestižinę buitinę techniką, mobiliuosius telefonus ir aukso dirbinius. Nupirktus daiktus J. Dambrausko gaujos nariai per savo patikėtinius dažniausiai realizuodavo Gariūnų turguje.
Laikydamiesi konspiracijos, jie ne visada patys atsiskaitydavo kortelėmis – kartais į parduotuves būdavo siunčiami eiliniai nusikaltėliai. Pagrindinis atrankos kriterijus buvo – civilizuoto vakariečio išvaizda.
Spalio 26 dieną, iškilmingai paminėjus Kriminalinės policijos šventę, Metų sekliais pripažinti advokato S. Novikovo nužudymą atskleidę Vilniaus Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Ernestas Jurkonis ir jam talkinę šios valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė Jolita Nenartavičienė, 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Jonas Dobilaitis.