Aiškėja, kaip Lietuvoje prekiauta pasenusiu maistu: bandoma gelbėtis minint Armonaitės idėją

Žmonės, tikėtina, net nesuprato, kad pirko senus produktus – mėsą, žuvį, konservus, sausainius, pusfabrikačius ir kitas prekes. Dar vienus, įtariama, sukčius, nustatė ir FNTT – jaunaisiais ūkininkais apsimetusi gauja grobstė europinę paramą – 750 tūkstančių eurų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lėktuvo katastrofą inscenizavusiam amerikiečiui gresia iki 20 metų kalėjimo

Naktiniai klubai paperka taksistus, kad šie apgaule atvežtų klientų? Iš lietuvių išviliojamos milžiniškos sumos

Sukčiai apsimeta VMI: šiukštu neatidarykite įtartinų nuorodų – prarasite pinigus

„Aro“ kovotojai žengia į maisto prekių sandėlį. Daugiau nei 300 pareigūnų visoje šalyje atliko kratas vietose, kuriose, įtariama, laikyti pasenusio galiojimo maisto produktai. O iš parduotuvių lentynų žmonės juos krovėsi į krepšius ir pirko kaip neva gerą mėsą, žuvį, konservus.

„Verslo bendrovės veikė išties įžūliu būdu, kadangi klastojo maisto produktų galiojimo terminus, tiek gyvulinės kilmės maisto produktus, tiek negyvulinės kilmės maisto produktus“, – teigia Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.

Sandėliai pilni įvairiausių produktų – sausainiai, bandelės, įvairūs gėrimai, net šaldyta mėsa ir žuvis. Paaiškėjo, kad verslininkai pasibaigusio ar besibaigiančio galiojimo maistą pirko Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jam atkeliavus į Lietuvą, buvo keičiamos galiojimo etiketės ir pakuotės, ir produktai parduotuvėse parduodami kaip geri.

„Minėta produkcija, galėčiau pasakyti, kad viename iš sandėlių, kuriame ir šiai dienai atliekami procesiniai veiksmai, sudarytų apie tūkstantį vilkikų“, – tvirtina S. Briginas.

„Įtariama, šioje organizuotoje grupėje dalyvavo 29 asmenys, yra 3 pagrindiniai organizatoriai, 2 iš jų šiuo metu yra suimti“, – kalba prokuroras Zenonas Burokas.

O pasenę maisto produktai nuo 2020-ųjų buvo platinami po visą Lietuvą, įtariama, kad jų parduota už daugiau nei milijoną eurų.

„Minėti verslo subjektai tiekė produkciją apytiksliai, virš 70 prekybos tinklų, įvairiuose miestuose, tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose, galime pasakyti, kad produkcija nebuvo tiekiama į didžiausių prekybos tinklų taškus“, – sako S. Briginas.

Verslininkai tiek suįžūlėjo, kad net įkūrė ir savo parduotuvių tinklą – jį pavadino anglišku žodžiu „Sale“, reiškiančiu išpardavimą. Tiesa, šiandien parduotuvės jau nedirba. Šį tinklą valdo Kaune registruota bendrovė „Ladaima“, nors jos vadovai nurodo gyvenantys Vilniuje – akcininkai Žana Zuzo ir Jurij Jusas.

Direktoriumi paskirtas Oleg Makarevič, kuris nurodė gyvenantis kartu su akcininke Žana Zuzo. Vis tik jų telefonai jau išjungti.

Verslininkai dar bandė dangstyti Aušrinės Armonaitės idėja, ji neseniai siūlė leisti pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą.

„Supranta, kad ne viskas čia gerai. Vienas yra pasakęs, kad ministrė Armonaitė pasakė, kad galima bus pardavinėti, bet ministrė Armonaitė pasakė labai neseniai, tai tik idėja, kad galbūt ateityje kažkada bus galima pardavinėti maisto produktus su pasibaigusiu terminu, bet tai turi būti viešai deklaruota“, – kalba Z. Burokas.

„Taip pat yra nustatyta atvejų, kai galiojimo terminas buvo pasibaigęs ir prieš 7–8 metus“, – teigia S. Briginas.

Kiek iš viso pasenusių maisto produktų buvo įvežta į Lietuvą, pareigūnai dar tikrina. Taip pat sako, kad buvo ir pirkėjų skundų dėl galimo apsinuodijimo nusipirkus prekes iš šių tiekėjų.

„Šiai dienai mes esame informavę prekybininkus ir laukiame informacijos iš prekybininkų apie gaunamos produkcijos likučius. Gali būti, kad produktų ir nebus labai dideli kiekiai“, – sako VMVT direktorės pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė.

Be to, įtariama, kad buvo įkurta ir bendrovė Estijoje, ji buvo naudojama vengiant sumokėti PVM mokesčius. Policija iš viso atliko per 60 kratų, pasitelkta per 300 pareigūnų. Dar 10 kratų atlikta užsienyje.

FNTT pareigūnai išaiškino ir kitus, kaip įtariama, sukčius. Žmonės apsimetę jaunaisiais ūkininkais grobstė europinius pinigus. Sudarydavo fiktyvius sandorius, pasisavino 650 tūkstančių eurų, dar 100 tūkstančių bandė įgyti.

„Žemės sklypai buvo perkami apsimestiniu būdu, sudarant fiktyvias sutartis su tariamai jaunaisiais ūkininkais, o iš tikrųjų šitą veiklą organizavo kiti asmenys, antras dalykas, taip pat įtarimai pareikšti žemės sklypų savininkams, kurie dalyvavo šiose operacijose“, – teigia prokuroras Vytautas Kukaitis.

Schemą sukūrė ir pagrindiniais organizatoriais nurodomi 4 žmonės, 3 iš jų suimti. Jie veikė visoje Lietuvoje, naudodamiesi giminaičių, artimųjų ir pažįstamų pagalba.