Referendumas surengtas kartu su prezidento rinkimais, per kuriuos dabartinis šalies vadovas Michaelas Higginsas veikiausiai užsitikrins dar vieną septynerių metų kadenciją šiame daugiausia formaliame poste.
Pagal Airijos įstatymus, šventvagystė apibrėžiama kaip „itin šiurkštus ar įžeidžiamas dalykas, siejamas su reikalais, kurio nors tikėjimo laikomais šventais, ir todėl keliantis pasipiktinimą reikšmingam skaičiui tos religijos sekėjų“.
Už šventvagystę gali būti skiriama iki 25 tūkst. eurų bauda, bet manoma, kad paskutinį kartą už tokį nusižengimą Airijoje buvo mėginta teisti 1855 metais, kai vienas dvasininkas netyčia sudegino Bibliją. Pati nuostata dėl šventvagystės buvo įtvirtinta konstitucijoje tik 1937-aisiais, tad dabartinis įstatymas yra smarkiai atgyvenęs.
Šis teisės aktas sulaukė griežtos kritikos prieš trejus metus, kai policija buvo priversta pradėti tyrimą, britų televizijos garsenybei Stephenui Fry per interviu pavadinus Dievą „kvailu“.
Daugelis įtakingų Airijos politikų leido suprasti, kad jau ne vienerius metus laukė tokio referendumo.
Gegužės mėnesį didžioji dauguma airių (66 proc.) per referendumą nubalsavo už konstitucinio abortų draudimo atšaukimą.
Penktadienį surengtas plebiscitas laikomas nauju ženklu, liudijančiu apie mažėjančią Katalikų Bažnyčios įtaką kadaise buvusioje itin pamaldžioje šalyje. Balsai turėtų būti suskaičiuoti šeštadienį. Remiantis gegužę paskelbtais Būsto departamento duomenimis, Airija šiuo metu turi apie 3,2 mln. rinkėjų.
Tuo metu per prezidento rinkimus 77-erių politikui, akademikui ir poetui M. Higginsui iššūkį metė penki varžovai.
