Giedrė Sankauskaitė
2011 metais Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ patyrė 84,761 mln. latų nuostolį, apyvartai siekus 228,288 mln. latų. Pernai pirmąjį pusmetį suskaičiuotas 23 mln. latų nuostolis. Vis dėlto, nesenai skrydžių bendrovė paskelbė, kad palyginus su 2012 metų antruoju ketvirčiu, jos veiklos sąnaudos šiemet tuo pat metu sumažėjo 8 proc., t.y. iki 78,01 mln. eurų. Be to, džiagiamasi net 1,37 mln. eurų uždarbiu antrąjį ketvirtį.
Naujienų portalo „Ekonomika.lt“ kalbintas oro bendrovės „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigė, kad siekdami įgyvendinti restruktruktūrizavimo planą, kurio tikslas jau 2014 metais dirbti pelningai, turėjo įgyvendinti tam tikrų reformų.
Prisitaikyti prie klientų poreikių
Pasak M. Gausso, vienas iš pokyčių, vedantis prie teigiamo antrojo ketvirčio rezultatų, yra priimtas sprendimas pakeisti skrydžių laikus. Praėjusios vasaros metu, pasak jo, 15 proc. padidėjo lėktuvų naudojimas lyginant su 2012 metų vasaros sezonu.
„Utilizacija reiškia mažiau sugaišto laiko „ant žemės“, o su tuo kartu ateinantys ir mažesni mokesčiai“, – aiškino M. Gaussas. Oro bendrovės vadovo teigimu, bendrovė atsisakė vidurdienio skrydžių, juos iškeisdama į ryto ar vakaro skrydžius. Tokiu būdu keleivis keliaudamas savaitgalį gali atvykti į norimą miestą, pavyzdžiui, šeštadienio rytą ir išskristi sekmadienio vakarą, taip praleisdamas daugiau laiko svetur. Be to, „airBaltic“ per vasarą 50 proc. padidino turimų turbopropelerinių lėktuvų skaičių. Lėktuvų parko modernizavimas prasidėjo gegužės mėnesį.
„Pabaigę modernizaciją turime naujausią turbopropelerinių lėktuvų parką Europoje”, – džiaugėsi generalinis direktorius M. Gaussas. Naujienų portalui jis teigė, kad oro bendrovė artimiausioje ateityje susiplanavusi įgyvendinti ir tam tikras naujoves. Viena jų – jau artimiausią savaitę pradedami nauji skrydžiai į Škotijoje esantį Abardeeno miestą. „Tai yra pirmas miestas Škotijoje, į kurį „airBaltic” pradeda vykdyti skrydžius iš Rygos”, – pasakojo jis.
Susijungimas būtų naudingas
Praėjusiais metais, buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pasiūlė sujjungti Estijos nacionalinę oro bendrovę „Estonain Air” su „airBaltic”, tačiau jokių konkrečių veiksmų ir nebuvo atlikta. Paklaustas, ar galvoja apie visų Baltijos šalių oro linijų susijungimą neneigė tokio veiksmo naudos, tačiau, pripažino, kad nei su Lietuvos, nei su Estijos atstovais nėra apie tai kalbėjęs. „Būtume stipresni, jeigu būtų sujungtos jėgos, – aiškino jis. – Reikia ir noro sutelkti tas jėgas”.
Pasak M. Gausso, kol nei „AirLituanica”, nei „Estonian Air” nerodo noro susijungti, tol niekas ir nesikeis. „airBaltic” vadovas aiškino, kad nesitraukia į apie tai vykstančias politines diskusijas ir nediskutuoja su minėtomis oro bendrovėmis. „Mes keičiamės informacija, bet nediskutuojame”, – Ekonomika.lt sakė jis.
Konkuruoja su Helsinkiu
M. Gaussas neslepia, kad nelaiko konkurentais ne tik Vilniaus, bet ir Talino oro uosto. Jo teigimu, „airBaltic“ „pasiima“ keleivius iš Talino ir Vilniaus ir nuskraidina juos ten, kur jie iš savo oro uostų negalėtų nuvykti. Bendrovės duomenimis, apie 50 proc. „airBaltic“ klientų Ryga yra tarpinis kelionės taškas.
„Ryga šiuo metu yra skrydžių centras visose Baltijos valstybėse“, – kalbėjo „airBaltic“ vadovas. Pasak jo, pagrindinis Latvijos oro bendrovės konkurentas yra Suomijoje esantis Helsinkio oro uostas. Taip pat Stokholmas, Maskva ir Berlynas yra skrydžių centrai ir kartu mūsų konkurentai“, – dėstė M. Gaussas.
Per maži, kad būtų adekvatūs
Šių metų birželio mėnesį savo veiklą pradėjo ir lietuviška oro bendrovė „Air Lituanica“. Šiuo metu 83 proc. „Air Lituanica” akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtai įmonei „Start Vilnius“. 17 proc. – įkurtai naujai bendrovei „Air Lituanica Club”. Bendrovė šiuo metu į tris Europos miestus skraidina dviem nuomuojamais lėktuvais. Vis dėlto iki 2015 metų žadama turėti jau 13 – 16 maršrutų ir, kaip skelbiama bendrovės interneto svetainėje, yra vizija tapti „regionine, bazine skrydžių oro linijų bendrove”. M. Gaussas naujienų portalui teigė, kad „Air Lituanica” yra per maža, kad būtų konkurentė „airBaltic”. Jis pastebi, kad net pačiame Vilniaus oro uoste „airBaltic” vykdo daugiau skyrdžių negu Lietuvos oro bendrovė. „Žinoma, kaip ir kiekvieną konkurentą mes stebime, tačiau dar nėra, ką labai ir stebėti”, – pridūrė M. Gaussas.
Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Pagrindinis oro bendrovės „airBaltic“ akcininkas – Latvijos valstybė, valdanti 99,8 proc. akcijų. Bendrovė įkurta 1995 metais. Šiuo metu „airBaltic“ lėktuvų parką sudaro 25 lėktuvai – penki „Boeing 737-500“, aštuoni „Boeing 737-300“, ir dvylika „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvų. Bendrovės lėktuvai skraido į daugiau nei 50 miestų. „airBaltic“ duomenimis, 2012 metais bendrovės paslaugomis naudojosi apie 3 mln. keleivių.
