„Ai reiškia harmoniją, darną, Ki – energiją, Do – kelią. Aikido yra užsiėmimas, skirtas surasti darną ir harmoniją savyje. Jeigu žmogus tą sugeba pasiekti, tada randa darną ir su savo partneriu (mes sakome partneriu, o ne priešininku). Žmonės nuo 5 iki 70 metų atranda save Aikido užsiėmimuose, tačiau tai nereiškia, kad ši praktika yra pasyvi ir lengva. Aikido – tai pakankami stiprūs ir daug pastangų reikalaujantys judesiai“, - pasakoja M. Puodžiūnas, Aikido praktikuojantis jau 18 metų.
Tikslas – ne nugalėti
Jis nurodo, kad, pagal Aikido filosofiją, tai nėra varžybos. Praktikuodami šiuos kovos menus, teigia pašnekovas, žmonės dirba su savimi, savo silpnybėmis, netobulumais. Norint pasiekti aukštesnį Aikido lygį, kalba M. Puodžiūnas, neužtenka judesių tikslumo – reikia, kad žmogus atkreiptų dėmesį ir į tai, kaip jis mąsto.
„Aikido mes nesiaiškiname, kas yra stipresnis, nesiekiame laimėti pirmos vietos. Čia yra svarbiausias pats procesas, kad tobulėtume patys. Iš čia ir išauga požiūris į konfliktą – nesvarbu, ar jis bus fizinis ar smulkus kasdieninis.
Praktikuodamiesi su partneriu salėje, mes neieškome nugalėtojo ar pralaimėtojo. Į konfliktą žiūrime kaip į potencialą abiems pusėms pakelti savo lygį. Praktikuojant Aikido, vienas partneris atlieka ataką, o kitas stengiasi ją neutralizuoti harmoningai, nesužeisdamas partnerio. Aikido tikslas yra tobulėjimas, judesių šlifavimas, o ne kito nugalėjimas“, - nurodo M. Puodžiūnas.
Pašnekovas pasakoja, kad į Aikido užsiėmimus dažniausiai ateina žmonės, dirbantys įtemptą darbą ir turintys daug pareigų. Jiems tai, teigia Aikido mokyklos prezidentas, yra atgaiva ir kūnui, ir mintims.
„Tuo metu žmogus susikoncentruoja į uždavinius, kurie liečia jį patį, jo judesių kokybę, galimybę neutralizuoti partnerį. Tuomet įtampa ir stresas nukrenta, nes žmogus, užsiiminėdamas su savo kūnu, subalansuoja energiją“,- kalbėjo Aikido meistras.
Jis pabrėžia, kad praktikuojant Aikido, žmogus turi ne tik paprastai atlikti judesį - ieškoma tokių dalykų kaip susicentravimas, žmogus turi išlaikyti dėmesį ir koncentraciją, ieškoti, kaip tuose judesiuose jis gali išlikti stabilus. Susitvarkyti su ataka, kalba M. Puodžiūnas, išliekant stabiliu, yra pakankamai sudėtinga.
Impulsų valdymas
Pašnekovas sako, kad praktikuojant Aikido, žmogus išmoksta kontroliuoti savo impulsus – baimę, norą gintis ar kovoti – ir tada jis tuos judesius gali atlikti tiksliau, meistriškiau. Be abejonės, impulsų valdymas padeda ir gyvenime – M. Puodžiūnas ginčus ar iškylančias problemas dabar vertina ne kaip ataką, o kaip galimybę tobulėti.
„Jeigu mus atakuoja, yra konfliktas, stojame į gynybinę poziciją, norime kažką įrodyti kitam žmogui. Praktikuojant Aikido, mes stengiamės sukontroliuoti savo impulsus, nes, pasidavę jiems, nesugebėsime atlikti judesių taip, kaip priklauso. Kaskart dirbdami porose, kai partneris mus atakuoja, stengiamės pažiūrėti į situaciją kaip į galimybę tobulėti. Pavyzdžiui, kai pažengę ir pradinukai treniruojasi kartu, pažengęs žmogus turi surasti dozę jėgos, su kuria galėtų dirbti su partneriu, o pradinukas taip pat turi pasistiebti“, - sako jis.
Aikido mokytojas pastebi, kad, taikant Aikido, reikia kontroliuoti savo protą, kad kūnas atliktų tam tikrą funkciją konkrečiu momentu. Jei protas užvaldomas instinktų, sako jis, situacijos nebesuvaldysi.
„Aikido vykdo transformaciją. Kylant impulsui pasislėpti ir pabėgti, stengiamės jį transformuoti į Aikido techniką. Taip ir gyvenime – konfliktai ir sunkumai yra, bet su Aikido praktika jau kitaip su jais tvarkaisi. Tada ir bendrą situaciją gali nukreipti ta linkme, kuria norime“, - sako jis.
Moterys ir konservatyvūs lietuviai
Nors Aikido populiarumas Lietuvoje ir pasaulyje auga, tačiau, atvirai dalinasi M. Puodžiūnas, mūsuose platinti Aikido yra pakankamai sudėtinga, nes daugelis žmonių kovos menus priima kaip sportą.
„Jei čia nėra varžybų, nėra medalių, sunku pritraukti didesnį kiekį žmonių. Mes dabar turime apie 400 žmonių – tai vidurinės klasės žmonės, kurie ieško ne tik buko judesio prie staklių ar pasišokinėjimo, bet kuriems įdomu, kaip judėti, panaudojant savo mąstymą ar ieškant būdų, kaip dirbti su savo partneriu subtiliau ir laisviau. Labai daug žmonių ieško to, kad fizinė treniruotė būtų įdomi ir intelektualia prasme, plėstų jų mastymo galimybes, pažinimą – tą Aikido ir siūlo. Daugelis privačių mokyklų Vilniuje pasirenka Aikido kaip kūno kultūros discipliną. Vaikams Aikido suteikia žinias, savisaugą, psichologinį ir fizinį stabilumą“, - kalbėjo Aikido mokytojas.
Kalbant apie stereotipus, pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvoje daug žmonių ne tik nelabai įsivaizduoja, kas tas Aikido, tačiau ir moterų šiuose kovos menuose nemato – esą tai nemoteriška. M. Puodžiūnas su tuo visiškai nesutinka.
„Pas mus apie trečdalį žmonų sudaro moterys, nes fizinė jėga nėra pagrindinis faktorius Aikido kelyje. Moterys, praktikuodamos Aikido, nepraranda moteriškumo, neužsiaugina raumenų. Svarbiausia čia – darbas su savimi ir su partneriu. Stereotipas, kad moterys negali išreikšti savęs užsiiminėdamos kovos menais. Aikido – tai teisinga pusiausvyra tarp plastikos ir jėgos, tai grožis ir jėga“, -kalba jis.
Sveikata, jaunystė ir energija
M. Puodžiūno teigimu, kai kurie į Aikido užsiėmimus atėję žmonės išsigydo ligas bei visapusiškai pagerina savo savijautą.
„Yra žmonių, kurie atėjo su stuburo, nugaros problemomis ir tų treniruočių dėka susikaupusios įtampos nuslūgsta, žmogus pasidaro lankstesnis, pasitaiso laikysena. Daugelis žmonių teigiamai vertina Aikido judesių kokybę ir pačią specifiką – po treniruotės jie lengviau jaučiasi, geriau juda.
Daugelis žmonių konstatuoja, kad po valandos – pusantros stipraus fizinio darbo Aikido treniruotėje jie išeina pasikrovę energijos, grįžę namo gali nuveikti daugybę darbų“, - kalba jis.
Be to, jaunatviškai atrodantis, į penktą dešimtmetį jau įžengęs vyras taip pat pažymi, kad Aikido padeda išlaikyti jaunystę.
„Kadangi Aikido propaguoja pozityvumą ir sveiką gyvenimą, tai leidžia išlikti jaunam ir mintimis, ir fiziškai – nuolat esi pažinimo procese, o tai žmogų daro jauną ir guvų. Taikant Aikido, kūne vyksta teisingas energijų pasiskirstymas“, - sako M. Puodžiūnas.
Pašnekovas sako, kad Aikido į jo gyvenimą įnešė ne tik daugiau energijos, sveikatos, pozityvumo, tačiau ir bendrą vidinę harmoniją, kuomet atsiranda tinkamas santykis tarp minčių ir kūno, kuomet gali su kūnu padaryti tai, ką tu nori.
„Mano pagrindinis tikslas yra meistriškumo ugdymas, vidinė harmonija žmoguje, harmonijos ir darnos pojūtis, harmoningas santykis su supančia aplinka. Aikido praktika visiškai pakeitė mano požiūrį į bendravimą ir padėjo pasiekti asmeninių tikslų“, - pasakojo M. Puodžiūnas.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad jo didelis mokytojas yra Aikido meistras, japonas Shihan Shoji Seki, birželio pradžioje atvykstantis į Vilnių – M. Puodžiūnas pakvietė visus susidomėjusius ateiti ir pasisemti žinių iš šio meistro.
