Ir Lietuvos, ir pasaulio žiniasklaida gruodį mirgėjo pranešimais apie Verdi „Aidą“ garsiame Milano „La Scala“ operos teatre, pastatytą garbaus amžiaus ir pasaulinės šlovės sulaukusio Franco Zeffirelli. Aidą pirmą kartą per savo sceninę karjerą dainavo mūsų Violeta Urmanavičiūtė.
(Tiesa, plunksnos brolius labiau traukė skandalai, bet jie (skandalai), laimei, neužgožė meninės įvykio reikšmės.)
83-ejų Zefirelli (daugelis melomanų žino jo nuostabias operų ekranizacijas: „Traviata“ su P. Domingo ir T. Stratas, „Otelas“ ir kt.) sukūrė tokį spektaklį, koks, matyt, turėjo būti per operos premjerą Kaire, atidarant Sueco kanalą – tviskantį auksu, prisodrintą senovės Egipto simbolių, kvapą gniaužiantį puikiais chorais ir masinėmis scenomis. Beje, choreografiją kūrė Vladimiras Vasiljevas. (Ypač efektingas buvo baleto primarijų Roberto Bolle – raumeningo šokėjo, kūno linijas paryškinusio auksiniais akcentais – ir Myrna‘os Kamara‘os duetas. Audringos ovacijos parodė, kad ir „La Scala“ „žinovų“ publikai reikia efektų...)
Turint minty, kad Milanas yra viena iš pasaulio madų sostinių, knieti pastatymą palyginti ir su prabanga tviskančiu „Versace“ madų namų stiliumi… O pasak paties Zeffirelli, kuriam šis „Aidos“ pastatymas buvo penktas, tai turėjo būti „Aidų Aida“.
Klausantis Violetos Urmanavičiūtės Aidos, topteli, kad šio vaidmens „kodas“ yra meilė. Šiluma balse, tembro aksomas, gaivumas, dainavimo muzikalumas, logiškas frazavimas ir kartu vidinis kiekvienos intonacijos, teksto įprasminimas – tai savybės, skambėjusios Violetos interpretacijoje. Kaip prasitarė šalia sėdėję italai apie solistės balsą, „belissima Violeta“.
Pakalbinome Violetą Urmanavičiūtę:
Sudainavusi Aidą „La Scala“ scenoje, turbūt įgyvendinote savo svajonę? Kokie iššūkiai laukia ateity?
Aidą „La Scala“ scenoje laikau savo asmeniniu apogėjumi, gyvenimo įvykiu. Galbūt reikėtų kur nors kitur šitą debiutą dainuoti, bet taip susiklosto tavo tvarkaraštis, kad staiga atsiduri prieš tokį egzaminą. Čia daug kas gali savaip įsivaizduoti „Aidą“. Esu užsienietė, jau vien dėl to čia spaudoj buvo pasvarstymų: „oi, užsienietė dainuoja Aidą“. Galvoju, na na, ateis draugai kieno nors ir pradės „bubinti“... Bet mane čia, „La Scala“ teatre, myli. Tikėjausi, kad man tai irgi padės.
Kitąmet (2007 m.) jau bus ramiau, nes šie metai buvo nelengvi – keturi debiutai: Norma, Elžbieta „Don Karle“, Džokonda „Metropolitan Opera“ scenoje ir dabar Aida. Rudenį laukia debiutas „Kaukių baliuje“ Florencijoje. Ir vis tikiuosi atvykti padainuoti į Lietuvą!
Daugiau skaitykite „Bravissimo“ 2007 m. sausio numeryje.
