Antrakursė Kamilė: agronomija žavi, įkvepia, įpareigoja
Iš vaizdingo Upytės miestelio, įsikūrusio Panevėžio rajone, kilusi K. Jasnauskaitė pasakoja, kad augdama kaimo aplinkoje nuo vaikystės žinojo, kas yra žemės ūkis – aplinkui nuolat girdėjosi suaugusiųjų svarstymai apie žemės ūkio politiką, ekonomiką, klimato kaitos padarinius, Europos žaliąjį kursą, mašinų, žemės dirbimo technologijų privalumus bei trūkumus. „Girdėdama šias diskusijas supratau, kad pati noriu aktyviai dalyvauti visuose šiuose procesuose. O Agronomijos studijos yra būtent tai, kas ateityje leis prisidėti gelbstint planetą, t. y. gaminti maistą augančiai gyventojų populiacijai ir svarbiausia – daryti tai tvariai, be žalos gyvajai gamtai ir jos biologinei įvairovei“, – būsimos specialybės pasirinkimo motyvus argumentuoja pašnekovė.
Dar vienas argumentas buvo ir tai, kad agronomo darbas nėra vien kabinetinis. Šių specialistų veikla yra nuolat kintanti – dalį laiko jie dirba kompiuteriu, bet taip pat ir važinėja po laukus, prižiūri augalus, konsultuoja ūkininkus.
Kamilė pasakoja, kad ir pačios Agronomijos studijos jai ypač įdomios dėl to, kad vyksta ne tik auditorijose, klausantis teorinių dalykų, bet ir VDU ŽŪA Bandymų stoties eksperimentų laukeliuose, eksperimentiniame šiltnamyje, laboratorijose, agroverslo įmonėse.
Atveria dideles tobulėjimo galimybes
„Pastaruoju metu labai daug įvairių mokslinių konferencijų, seminarų iš viso pasaulio vyksta nuotoliniu būdu, tad tobulinimosi galimybės yra labai didelės, tereikia to norėti“, – teigia Kamilė. Šiuo metu ji svarsto, ar nevertėtų įgyti naujų žinių giminingame užsienio universitete pagal tarptautinę studentų mainų programą ERASMUS+. Ateinanti merginos vasara taip pat jau suplanuota – pernai savo jėgas ji išbandė dirbdama vienos agroverslo įmonės laboratorijoje, o šią vasarą ketina įsidarbinti ten, kur galės praktiškai rūpintis pasėliais.
„Džiaugiuosi, kad nuo pat pirmojo kurso turiu galimybę įsitraukti ir į mokslines veiklas. Mūsų fakulteto dėstytojai atlieka tyrimus su įvairiais žemės ūkio augalais, jų auginimo technologijomis, tačiau mane sudomino netradicinio, Lietuvoje tik pradedamo auginti augalo – tikrojo margainio – tyrimai. Lietuvoje šis augalas dar gana naujas ir jo auginimo technologija nėra sukurta. Anksčiau pas mus jis buvo auginamas gėlių darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, o įvairiose pasaulio šalyse jis yra žaliava farmacijos pramonei: jei gydytojas paskirs vaistų kepenims, tai gali būti preparatas, pagamintas iš tikrojo margainio. Man patikėta užduotis sverti ir skaičiuoti sėklas, gautų tyrimų duomenis įvertinti statistiškai, remiantis gautais duomenimis parengti grafikus publikacijoms ir mokslinių konferencijų pranešimams“, – apie turiningas savo veiklas siekiant agronomės išsilavinimo pasakoja studentė.
Ateities žemės ūkyje svarbiausia – žinios
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, bakalauro studijų programos „Agronomija“ komiteto pirmininkė doc. dr. Rita Pupalienė teigia, kad antrakursės Kamilės dvi pelnytos vardinės stipendijos yra nuoseklaus darbo ir kūrybiškumo rezultatas – mergina itin įsigilinusi į studijuojamus dalykus, yra išsikėlusi konkretų tikslą ir jo kryptingai siekia.
„Agroverslui šiuo metu reikalingi specialistai, gebantys kurti inovacijas bei dirbti su pasaulinio lygio technologijomis, rengti projektus ir vadovauti juos įgyvendinant. VDU ŽŪA įgiję agronomijos bakalauro bei agronomijos magistro diplomus žmonės tokiais specialistais ir tampa. Kitais metais minėsime savo aukštosios mokyklos bei Agronomijos studijų programos gyvavimo Lietuvoje šimtmetį. Ši unikali programa, nuolat tobulinama bei atnaujinama, išlieka aktuali ir tokia išliks tol, kol žmonės maistą augins laukuose, o ne 3D formatu spausdins laboratorijose“, – neabejoja doc. dr. R. Pupalienė.
Ilgametę darbo patirtį turinčios dėstytojos pastebėjimu, dabartinis jaunimas yra drąsus, iniciatyvus, siekiantis aktyviai dalyvauti visuomenėje vykstančiuose procesuose, spręsti aplinkosaugos problemas. „Įgijęs agronomo profesiją žmogus savo žiniomis prie šių problemų sprendimo gali prisidėti nepalyginti efektyviau. Žemės ūkio gamybos procesai iš dalies neigiamai veikia aplinką, todėl tik žinios gali padėti maistą gaminti išsaugant derlingą dirvožemį bei biologinę įvairovę. Su žemės ūkiu nesusijusi visuomenės dalis neretai mano, kad agronominiai dalykai seniai žinomi. Iš tiesų žemės ūkis yra vienas sparčiausiai besikeičiančių, skaitmenizuojamų bei robotizuojamų sektorių, naujų žinių bei kompetencijų reikalaujantis ir iš jame dirbančių specialistų“, – teigia doc. dr. R. Pupalienė, atkreipianti dėmesį, kad visas studentų ugdymo procesas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete yra pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis, nes kiekvienas čia dirbantis dėstytojas yra ir mokslininkas. Į mokslinę veiklą kaip visateisius jaunuosius kolegas stengiamasi įtraukti ir studentus, kad jie įgytų praktinės patirties atlikti tyrimus ir galėtų šią patirtį pritaikyti dirbdami įmonėse ar savo ūkiuose. Užsienio ekspertai, vertinantys VDU ŽŪA studijų programas, neatsitiktinai atkreipia dėmesį bei teigiamai vertina išskirtinį Akademijos dėstytojų, studentų bei socialinių partnerių bendradarbiavimą.
Nuo rugsėjo – valstybės skatinamosios stipendijos visam studijų laikotarpiui
„Žinodami, kad žemės ūkiui trūksta specialistų, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis šias studijas, skiriame tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusieji ir pasirinkusieji su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas galės gauti tikslinę skatinamąją stipendiją visą studijų laikotarpį - pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais ir ištęstinėse studijose – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos. Kiekvienais metais lėšos stipendijoms numatomos, atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus. Žemės ūkio ministerija tikslinių skatinamųjų stipendijų finansavimą vykdo įgyvendindama Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, žemės tvarkymo ir fitosanitarijos vystymo programos priemonę „Skleisti žinias žemės ūkio sektoriuje“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
Agroverslas suteikia visus instrumentus siekti karjeros
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto 2001-ųjų absolventė, šiuo metu AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia savo karjeros kelyje ragavusi ir mokslininko duonos, sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, ir dirbusi verslo srityje. Tačiau tikrąją profesijos pilnatvę jaučia dabar, dirbdama agronomo praktiko darbą agroverslo įmonėje.
„Žemės ūkio versle jauniems žmonėms atsiveria labai didelės savirealizacijos galimybės, o darbdavys suteikia ir ekonominius priedus – įmonė aprūpina automobiliu, kompiuteriu, naujausia programine įranga. Kiekvieną pusmetį darbuotojams organizuojami profesiniai tobulinimosi kursai, kuriuose pristatomi naujausi mokslinių ir gamybinių tyrimų rezultatai. Tad žmogui, norinčiam augti ir tapti savo srities ekspertu, yra duodami visi įmanomi įrankiai“, – teigia dr. G. Pšibišauskienė.
Pašnekovė pastebi, kad Europai pasukus Žaliojo kurso kryptimi ir siekiant įgyvendinti jo tikslus, žemės ūkis dar sparčiau keičiasi – diegiamos naujos agrotechnologijos, atsisakoma senųjų kenksmingų cheminių medžiagų. „Visiems šiems procesams įgyvendinti reikalingi jauni žmonės, aukštas intelektas bei drąsios idėjos“, – nedvejojant rinktis Agronomijos studijas VDU ŽŪA abiturientus ragina dr. G. Pšibišauskienė.
