Geriausias rodiklis
Tokių pavyzdžių galima pririnkti, drįsčiau teigti, šimtais – ne visi jie išlenda į viešumą. Daugelį tokių situacijų bandoma sutvarkyti be didelio triukšmo: kartais bendromis tėvų ir mokytojų pastangomis, kartais padedant net ir psichologams. Pasitaiko atvejų, kai tėvai, išsiaiškinę, kad vaikas mokykloje patiria patyčias tiesiog tyliai jį perkelia į kitą mokyklą ir vargai baigiasi.
Man įstrigo vienos mamos pasakojimas, kai jos 14-metė dukra paprašė perkelti ją į kitą mokyklą. Mergaitė mokėsi vienoje prestižiškiausių Vilniaus gimnazijų, gerai mokėsi, bendraamžių buvo mėgiama, turėjo daug draugų. Tačiau pasirodė, jog paauglė nuolat patiria kai kurių bendraamžių patyčias. Neįstengdama kitaip jų išvengti, ji tiesiog nutarė pakeisti mokyklą. Keisčiausia toje istorijoje, kad direktorius nė nepasiteiravo motinos, kodėl ši vidury mokslo metų perkelia puikiai besimokančią dukrą į kitą mokyklą, beje, ne tokią prestižišką... Pedagogai turėtų žinoti, jog vaikų migracija iš mokyklos į mokyklą – geriausias patyčių masto indikatorius.
Neištvėrė patyčių
Kaip jau minėjau, nors per keletą pastarųjų metų patyčių sumažėjo, tačiau Lietuvoje maždaug vis dar kas ketvirtas vaikas patiria patyčias ir kas penktas tyčiojasi iš kitų. Teigiama, kad per metus dėl įvairių priežasčių nusižudo viena gimnazijos klasė.
Štai ir šiomis dienomis Panevėžio apygardos prokuratūra pranešė, jog perdavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du jauni Panevėžio rajono gyventojai kaltinami nepilnamečio privedimu prie savižudybės ir viešosios tvarkos pažeidimu. Surengus patyčias 16-mečiui to paties kaimo gyventojui, vienas iš kaltinamųjų nufilmuotus paauglį žeminančius vaizdus vėliau išplatino internete. Apie tai sužinojęs nepilnametis nusižudė.
Nufilmavo ir paviešino
Kaltinimai dėl privedimo prie savižudybės ir viešosios tvarkos pažeidimo pareikšti G. P. (18 m.). P. B. (26 m.) kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu. Dar vienas nepilnametis kaltinimų ir teismo nesulaukė – praėjus keliems mėnesiams po šio įvykio žuvo avarijoje.
Pasityčioti iš paauglio vieno Panevėžio rajono kaimo jaunimas sumanė 2013 metų balandžio 27-osios vakarą. Prie apleisto pastato besibūriuojantys ir girtaujantys vietiniai jaunuoliai prie jų priėjusiam šešiolikmečiui iš pradžių liepė pašokti. Kai jis tai padarė, jaunuoliai pasiūlė paauglį supažindinti su „drauge“ ir atvežė iš namų pripučiamą guminę lėlę. Tokią sekso reikmenų parduotuvėse parduodamą lėlę vienas jų prieš kurį laiką buvo gavęs dovanų gimtadienio proga.
Vykdydamas vaikinų nurodymus, paauglys ėmė imituoti lytinį aktą, o susirinkusieji tai nufilmavo mobiliaisiais telefonais. Dar tą patį vakarą G. P. filmuotą medžiagą persiuntė savo draugams. Apie tai, kaip buvo pasityčiota iš 16-mečio, jau kitą dieną sužinojo ir aukos bendramoksliai.
Išgirdęs, kad internete išplatinti minėti vaizdai, paauglys po savaitgalio į mokyklą jau nėjo. Jo artimieji sunerimo pastebėję, kad pirmadienio rytą šešiolikametis išėjo iš namų, pasiėmęs virvę ir palikęs seseriai atsisveikinimo raštelį. Buvo pradėtos intensyvios paieškos, tačiau tik po dviejų dienų, gegužės 1-ąją, apleistoje fermoje, netoli namų, jis buvo rastas nusižudęs.
Formos – rafinuotesnės
„Šių laikų bėda – jaunų žmonių savižudybės. Deja, ne visada įsigilinama, kokios priežastys pastūmėjo jauną žmogų pakelti prieš save ranką. Neretai žengti šį žingsnį paskatina ir patirtos patyčios. Bendraamžių patyčių aukomis dažniausiai tampa jautresni, socialiai pažeidžiami, nuo tokių išpuolių nesugebantys apsiginti jaunuoliai, tad baigtis gali būti ir labai tragiška“, – įsitikinęs šios bylos ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis. Prokuroras pastebi, kad patyčios įgauna vis rafinuotesnes formas, skriaudikai dažnai pasitelkia šiuolaikines technologijas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnis („Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės“) tam, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 4 metų.
Tėvai – mokytojai Kai kurie „Akistatos“ kalbinti prelegentai laikosi nuomonės, jog dėl emocinio ir fizinio smurto mokyklose pirmiausiai kalti mokytojai, tačiau su šia nuomone nesutinka 31-erių metų pedagoginį darbo stažą turinti Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Birutė Simonavičiūtė. „Vieni mokytojai yra bejėgiai ką nors pakeisti, nes vaikas į mokyklą ateina jau turėdamas tam tikras nuostatas, – sako pedagogė, šiuo metu dirbanti su pradinukais. – Bendradarbiauti privalo visi: tėvai, vaikai, mokytojai. Neretai pasitaiko, kad tėvai, atvedę vaiką į mokyklą, visus rūpesčius bando permesti ant pedagogų pečių. Pradinėse klasėse mokytojui dar įmanoma arčiau pažinti mokinį, įsigilinti į jo problemas, laiku pasitelkti tėvus. Tačiau vyresnėse klasėse, kai kiekvienas dalykas yra dėstomas vis kito pedagogo, o auklėtoja savo auklėtinius mato vos vieną ar du kartus per savaitę, situacija gali tapti ir nevaldoma. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad bendravimo su kitais kultūrą vaikas gauna iš tėvų: kaip tėvai elgiasi su savo vaikais ar aplinkiniais, taip vaikas elgsis su savo draugais ar mokytojais. Visiems tėvams sakau: neužtenka nupirkti vaikui batus, pastumti jam lėkštę sriubos – bendraukite su savo vaiku, įsiklausykite, ką jis jums sako, išklausykite jo nuomonę, diskutuokite įvairiomis temomis“.
Nori pasirodyti „kieti“
Šiandien mokyklose vykdoma daugybė projektų, įkurtos Vaiko gerovės komisijos, dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai ir, ko gero, dažnas vaikas geriau suvokia, kas yra patyčios, nei suaugusieji. Tačiau kalbinti moksleiviai tvirtino, jog jiems labai trūksta tikrų pavyzdžių, kaip kovoti su patyčiomis, kaip sugebėti atsikirsti agresoriams, kuriems negalioja jokie tabu. „Tėvai ne visada supranta, apie ką tu jiems aiškini, nes, atseit, jų jaunystėje taip nebūdavo, – sakė vienoje Kauno gimnazijoje besimokantis devintokas Simonas. – Trūksta supratimo ir kai kuriems mokytojams, kurie tiesiog nesistengia pastebėti, kas vyksta jų panosėje. Kitą vertus, neabejingi turėtume būti ir mes patys, kai matome agresijos apraiškas ir patyčias. Daugelis vietoj to, kad imtųsi veiksmų ir nutrauktų terorą, arba abejingai stebi, ar net piktdžiugiškai šypsosi, kad ne jis – taikinys. O juk tas, kuris tyčiojasi ir yra toleruojamas, mano, jog elgiasi „kietai“. O šiuolaikinių technologijų amžiuje tokie „kietuoliai“ visą savo pyktį ir neapykantą neretai išlieja internetinėje erdvėje“.
Susitapatina
Pedagogės B. Simonavičiūtės nuomone, patyčios kyla ir dėl užimtumo stokos. Daugelis vaikų vietoj užsiėmimų mokyklose siūlomuose būreliuose, nemažai laiko praleidžia naršydami internetines svetaines ar žaisdami įvairius kompiuterinius žaidimus. Neretai gerą pusdienį žaisdami kompiuterinius žaidimus, vaikai susitapatina su savo žaidimų herojais ir įtiki, esą nenugalimi ir patys protingiausi, todėl vaizdinius iš kompiuterio bando įgyvendinti tikrovėje. „O tai labai pavojinga, – daro išvadą B. Simonavičiūtė. – Tėvai turėtų smarkiai apriboti kompiuterinių žaidimų laiką, pasidomėti, kokius žaidimus tie vaikai žaidžia“.
Yra ir kita bėda: daugėja vaikų su specialiaisiais poreikiais, vaikų, kurie turi elgesio sutrikimų, iš asocialių šeimų, kurie nemoka savęs kitaip realizuoti arba nori pasirodyti „kietesniais“ tik žemindami ar tyčiodamiesi iš kitų. „Būna, jog patyčias patiria tie, kurie auga namuose, kur vyrauja darna ir supratimas ir jiems nė į galvą neateina savo viršenybę rodyti gniuždant ar niekinant kitą, – sako B. Simonavičiūtė. – Todėl, kai susiduria su smurtu, jie tiesiog nesugeba apsiginti. O kai neretai šitų „kietuolių“ tėvai stebisi, kodėl jo gi vaikas toks agresyvus, aš jiems sakau: tai mes, suaugusieji, jį taip išmokėme, tame tarpe ir jūs – juk vaikai suaugusiųjų atspindys“.
TIK FAKTAI:
Iš viso kasmet Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų klasių vaikų.
VšĮ „Vaikų linija“ konsultantai teikia pagalbą vaikams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, seksualiniu viliojimu, žalingu turiniu ir kita nemalonia ar bauginančia patirtimi naudojantis internetu.
Per dvejus metus į pagalbos tarnybą „Vaikų linija“ saugesnio interneto klausimais iš viso kreipėsi 422 paaugliai. Dažniausiai – 11–15 metų. Telefono skambučių įvairiais klausimais sulaukiama vienodai iš abiejų lyčių, tačiau elektroninius laiškus dažniau rašo mergaitės.
Psichologai pataria pasistengti niekada neverkti ar audringai reaguoti į patyčias, nes būtent to ir siekia besityčiojantis asmuo. „Jei nereaguoji, nesimuši, neverki, neparodai, kad tave sutrypė, pasidarai nebeįdomus“, – tvirtina specialistai.
Šiomis dienomis Vilniuje „Vaikų linija“ kartu su partneriais organizavo konferenciją apie patyčių bei elektroninių patyčių prevenciją „Virtualios erdvės iššūkiai patyčių prevencijai“. Konferencijoje dalyvavo įvairių nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų, verslo įmonių, jaunimo organizacijų, ugdymo įstaigų atstovai bei kiti besidomintys patyčių prevencijos aktualijomis.
